Vaikų žaidimų aikštelės pakeitimas nuo žvyro į gamtos apsuptą mišką, juos veikiant didesnei odos ir žarnyno bakterijų įvairovei, vos per mėnesį gali pagerinti jų imuninę sistemą.
Kaip teigia ir senolių išmintis, taip ir naujasis tyrimas rodo, kad miestų vaikai gali tapti sveikesni, praleisdami daugiau laiko gamtoje. Ir leiskite jiems susipurvinti, jiems tai tik į naudą.
Šie atradimai neseniai buvo surinkti Suomijoje, Helsinkio universitete, atlikto tyrimo metu. Kaip pranešama žurnale „Science Advances“, mokslininkai tyrė 75 vaikus nuo 3 iki 5 metų amžiaus, 10 dieninės vaikų priežiūros centruose dviejuose Suomijos miestuose – Lahtyje ir Tamperėje.
Tyrimo metu jie stebėjo, kaip pasikeitusi jų žaidimo aplinka keitė jų odos ir žarnyno mikrobiotą bei imuninius žymenis jų kraujyje, rašo iflscience.com.
Keturi vaikų priežiūros centrai susidūrė su pertvarka, kurios metu žvyrinės žaidimų aikštelės buvo pakeistos miško paklote, dirvožemiu ir žole. Trys dienos centrai jau turėjo tokias aplinkas, o kiti trys – išlaikė senąsias, žvyro aikšteles.
Praėjus mėnesiui po pasikeitimų, mokslininkai surinko visų vaikų odos, kraujo ir išmatų pavyzdžius.
Nepaisant to, kad praėjo vos kelios savaitės, tačiau mokslininkai pastebėjo dramatiškus skirtumus. Renovuotuose vaikų priežiūros centruose laiką leidusių vaikų mikrobiota staiga pasikeitė ir tapo panašesnė į tų vaikų, kurie lankėsi į gamtą orientuotuose dienos centruose, mikrobiomus.
Šie pokyčiai taip pat atsispindėjo jų imuninėje sistemoje, kraujyje padidėjo priešuždegiminių ir uždegiminių baltymų santykis, o tai rodo, kad jų imuninė sistema žymiai pagerėjo.
„Mus nustebino, kad atradimai buvo tokie akivaizdus, nors dalyvių skaičius ir nebuvo toks didelis, kaip mes tikėjomės,“ – sakė Aki Sinkkonen, tyrimo autorė ir tyrėja iš Suomijos Gamtos išteklių instituto Turku miesto.
Egzistuoja daugybė sąsajų tarp trilijonų mikroorganizmų, gyvenančių greta mūsų kūno ir mūsų geresnės sveikatos. Tai gali daryti įtaką viskam, nuo tam tikrų ligų rizikos ir maisto poreikio iki mūsų psichinės sveikatos ir net mūsų asmenybės.
Mokslininkai dar tik pradeda aiškintis, kaip bakterijos daro tokią įtaką mūsų kūnams, o daugelis dabartinių tyrimų ieško sąsajų tarp žmonių ląstelių ir mikrobiomo.
Kad ir koks pasirodytų besantis tas smulkusis mechanizmas, yra akivaizdu, kad mūsų aplinkos ir gyvenimo būdai gali smarkiai veikti mūsų biome esančių bakterijų gausą ir įvairovę.
Anksčiau mokslininkai nustatė, kad tradicinių Amazonės medžiotojų – rinkėjų žarnynų mikrobiomai buvo gausesni už JAV miestų – pramoninių regionų žmonių. Savo ruožtu, tai galėtų paaiškinti kodėl daugybė žmonių pilnai industrializuotose pasaulio dalyse gimsta su tam tikrais autoimuninės sistemos sutrikimais, tokiais kaip astma ir alergijos.
Visgi, kaip parodė naujasis žaidimų aikštelių tyrimas, nedideli pasikeitimai per trumpą laiką gali nulemti žymius skirtumus.