2026-10-22
Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo laikotarpis XXI Lietuvos Vyriausybėje pažymėtas Lietuvos ekonomiką stiprinančiais darbais, ypatingą dėmesį skiriant stambioms investicijoms, inovacijų plėtrai, Lietuvos regionų stiprinimui, skaitmenizavimui ir biurokratinės naštos mažinimui. Tarp svarbiausių šio laikotarpio darbų – supaprastintos sąlygos stambiems investiciniams projektams, naujų strategiškai svarbių gamyklų įsikūrimas, aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ plėtra regionuose bei pagerintos finansavimo sąlygos verslui.
„Įgyvendindami Vyriausybės prioritetus ir Lietuvos ekonomikos transformacijos planą „3i“, tęsėme anksčiau pradėtus darbus spartindami Lietuvos ekonomikos augimą. Operatyviai reaguodami į besikeičiančią geopolitinę ir ekonominę situaciją, stiprinome gynybos ir saugumo pramonę bei gerinome investicinę aplinką strateginės reikšmės projektams. Mūsų tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas šalyje, kad joje kurtųsi naujos darbo vietos, augtų regionai ir taptume 100 mlrd. eurų BVP ekonomika“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas.
Investicijų srityje buvo stiprinamas regionų ekonominis potencialas, siekiant, kad bent 30 procentų visų investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šiam tikslui įgyvendinti daugiau kaip 8,2 mln. eurų skirta savivaldybių projektams, kurie padės gerinti infrastruktūrą investiciniuose sklypuose ir jų prieigose. Ministerija taip pat inicijavo įstatymų pakeitimus, kurie sudarys palankesnes sąlygas pritraukti daugiau stambių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų.
Šiuo laikotarpiu pasirašytos trys stambių investicinių projektų sutartys. Jų bendra vertė siekia 152,8 mln. eurų. Projektai leis sukurti apie 500 naujų darbo vietų. Stambiausias projektas – UAB „Baltic Metal Foundry“ („DEMZ“) investicijos Alytuje ir Balbieriškyje (Prienų rajone), kurios siekia 99,3 mln. eurų ir kuriomis bus sukurta 450 darbo vietų. UAB „Staticus Group“ Vilniuje investuos 31,5 mln. eurų, UAB „RSI Europe“ Panevėžio rajone – 22 mln. eurų. Taip pat į Lietuvą pritraukta tarptautinė fintech bendrovė „Aspora“, kuri savo centru Europos Sąjungoje pasirinko Vilnių.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso jau yra pasirašiusi 32 stambių projektų investicijų sutartis, kurių planuojamų investicijų bendra suma siekia 2,478 mlrd. eurų. Įgyvendinus šiuos projektus bus sukurta 6489 nauja darbo vieta.
Stiprinant Lietuvos gynybos pramonę, pradėti įgyvendinti strateginiai projektai. Vienas jų – „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamykla Kauno LEZ, į kurį planuojama investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti apie 80 naujų darbo vietų.
Spartinant Lietuvos regionų augimą, atidarytos 4 naujos aktyvaus verslo erdvės „Spiečiai“ Mažeikiuose, Šalčininkuose, Anykščiuose ir Šakiuose. Šiais metais planuojama atidaryti „Spiečių“ ir Lazdijuose. Įgyvendinus „Spiečių“ plėtrą, visoje Lietuvoje veiks 20 šių aktyvaus verslo erdvių tinklas.
Inovacijų srityje daugiausia dėmesio skirta aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų kūrimui ir Lietuvos technologiniam konkurencingumui didinti, kad šalis taptų patrauklia vieta ateities verslams. Šiam tikslui pasiekti paskelbtas 6 mln. eurų kvietimas nacionaliniam akceleratoriui – „vienaragių gamyklai“ – kurti. Ši iniciatyva sujungs talentus, verslą, investuotojus, mentorius ir tarptautinius partnerius, padės sparčiau auginti pasaulinio lygio technologijų įmones.
Siekiant skatinti inovatyvių technologijų taikymą viešajame sektoriuje, taip pat pradėta įgyvendinti bandomoji programa „Sveikatos inovacijų laboratorija“, skirta inovatyvių sprendimų kūrimui ir diegimui sveikatos priežiūros sektoriuje.
Dirbtinio intelekto (DI) plėtrai Lietuvoje paskelbtas kvietimas DI gamyklos „LitAI“ projekto finansavimui iki 65 mln. eurų bei atnaujintas 7,5 mln. eurų kvietimas mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegti. Plečiant Lietuvos DI ir debesijos infrastruktūros galimybes bei apjungiant jas su regionine ekosistema, buvo nuspręsta prisidėti ir prie Lenkijos DI gigagamyklos steigimo.
Šiuo laikotarpiu kartu su socioekonominiais partneriais ir institucijų atstovais buvo kuriamas Nacionalinių DI strateginių gairių įgyvendinimo planas, kuris padėtų padidinti DI Lietuvoje sukuriamą pridėtinę vertę 66 proc. Iki 2035. Be to, Lietuvos Respublikos Seime buvo svarstomas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas įstatymo projektas, kurį artimiausiu metu planuojama priimti ir kurio reikia siekiant sudaryti teisines prielaidas tinkamam ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui Lietuvoje.
Taip pat, verslui numatyta paskirstyti 40,8 mln. eurų inovatyviems produktams kurti, MTEP veiklai skatinti ir technologijų mainams plėtoti, o 10 mln. eurų – tvarioms technologijoms diegti.
Šiuo laikotarpiu Ekonomikos ir inovacijų ministerija peržiūrėjo ir verslo finansavimo priemones kartu su nacionaliniu plėtros banku ILTE bei inicijavo 77 mln. eurų ES fondų lėšų perskirstymą, kad finansavimas efektyviau pasiektų įmones. Taip pat įsigaliojo EIMIN inicijuoti 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės pakeitimai, kurie leidžia lengvatiniu finansavimu pasinaudoti gerokai platesniam ratui Lietuvos verslų dėl išaugusių kuro kainų.
Siekiant užtikrinti nuoseklią ir kryptingą šalies skaitmeninę transformaciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė 2026–2040 metų Nacionalinę skaitmeninės plėtros darbotvarkę, kuri bus tvirtinama Seime. Joje nustatoma ilgalaikė šalies skaitmeninės plėtros vizija, strateginiai tikslai ir uždaviniai, taip pat sudaromos prielaidos koordinuotai įgyvendinti skaitmeninės plėtros iniciatyvas valstybės mastu.
Iki 2040 metų siekiama aukštos Lietuvos skaitmeninės brandos, kuri užtikrintų visuomenės, verslo ir viešojo sektoriaus technologinę pažangą, atsparumą ir tarptautinį konkurencingumą. Šiai vizijai įgyvendinti numatytos keturios pagrindinės kryptys: visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimas, verslo skaitmeninė transformacija, viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija bei patikimos ir atsparios skaitmeninės infrastruktūros plėtra.
Nuosekliai stiprinamas ir valstybės skaitmeninės infrastruktūros atsparumas: į naują viešojo sektoriaus debesijos infrastruktūrą perkeltos 282 institucijų informacinės sistemos, plečiama Duomenų ambasados infrastruktūra, o svarbiausių valstybės informacinių sistemų rezervinių kopijų saugojimas užsienyje padeda užtikrinti duomenų saugumą ir veiklos tęstinumą krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu.
Šiuo laikotarpiu buvo mažinama ir biurokratinė našta verslui: siekiant, kad įmonės galėtų greičiau pradėti veiklą ir daugiau dėmesio skirti verslo plėtrai, parengtos ir priimtos naujos licencijavimo teisės aktų rengimo taisykles, kurios padės atsisakyti perteklinių reikalavimų, supaprastins licencijų išdavimo procedūras ir leis greičiau gauti licencijas elektroniniu būdu.
Siekdama padidinti Lietuvos konkurencingumą globalioje talentų rinkoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė įstatymo projektą, reglamentuojantį talentų ekosistemos plėtrą. Turizmo srityje, plečiant Lietuvos kurortų žemėlapį, atnaujinti kurortinio statuso reikalavimai ir pradėta rengti šalies gastronomijos strategija.
Rengdamasi Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m., Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skyrė ES konkurencingumo stiprinimui ir viešųjų pirkimų reformai, kuri užtikrintų paprastesnį reguliavimą, daugiau skaitmeninių sprendimų ir geresnių sąlygų įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tarptautiniuose aukšto lygio susitikimuose buvo pristatyti ir Lietuvos pirmininkavimo prioritetai, stiprinamas bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis.
