Vyriausybė vidaus rinkoje pasiskolino 28 mln. eurų, papildydama prieš porą metų išleistą pirmąją Baltijos šalyse Vyriausybės žaliųjų obligacijų emisiją. Tai paskutinė šios emisijos dalis, kurios pritrauktos lėšos naudojamos žaliesiems projektams įgyvendinti – daugiabučių modernizavimui ir energetiniam efektyvumui didinti.
Vyriausybės vertybinių popierių aukcione paklausa siekė 65,9 mln. eurų.
„Esame viena pirmųjų Vyriausybių, Europos Sąjungoje išleidusių žaliąsias obligacijas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos kapitalo rinkos dalyviai turi galimybę prisidėti prie žaliųjų projektų finansavimo – susidomėjimas šia progresyvia kryptimi sparčiai auga visame pasaulyje, tą rodo ir spartėjantys įvairūs „žalieji“ projektai“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Žaliosios obligacijos pradėtos platinti 2018 m. balandį – iš viso jų išleista už 68 mln. eurų, kaip ir buvo planuota. Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody‘s Investment Services“ šią emisiją įvertino aukščiausiu – GB1 balu. Šis vertinimas parodo, kad Vyriausybės žaliosios obligacijos išleistos laikantis aukščiausių standartų, todėl perspektyvos pasiekti iškeltus aplinkosaugos tikslus yra puikios.
Už žaliąsias obligacijas yra mokama 1,2 proc. metinių palūkanų, emisijos nominali trukmė – 10 metų. Obligacijos bus išperkamos 2028 metų gegužės 3 dieną, nominali vienos obligacijos vertė – 100 eurų.
Iš žaliųjų obligacijų gautos lėšos yra perskolinamos Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) Daugiabučių namų modernizavimo fondui, kuris padeda daugiabučių namų savininkams modernizuoti namus, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti šildymo išlaidas. Žaliųjų obligacijų lėšomis finansuojama iš viso 170 daugiabučių modernizavimo projektų. Šiuo metu panaudota apie 35 mln. eurų iš anksčiau pasiskolintų 40 mln. eurų. Atsižvelgdama į projektų įgyvendinimo spartą, iki gegužės pabaigos VIPA tikisi panaudoti anksčiau gautą 40 mln. eurų paskolą. Nuo 2019 m. vidurio VIPA kas ketvirtį sudaro 2-3 kartus daugiau naujų daugiabučių modernizavimo finansavimo sutarčių nei iki tol.
Kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tapo pirmąja pasaulyje tarp vyriausybių emitentų, kurios išleista žaliųjų obligacijų emisija buvo įtraukta į Nasdaq Tvariųjų obligacijų tinklą (angl. „Sustainable Bond Network“). Tai Lietuvai atvėrė galimybes pritraukti naujus investuotojus į Vyriausybės vertybinius popierius, didins jų žinomumą ir patrauklumą.
Papildoma informacija:
- „Žalioji“ ekonomika yra vienas iš Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetų. Europos Sąjunga ir kitų pasaulio šalių vyriausybės, priimdamos Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, įsipareigojo siekti darnesnės ekonomikos ir skirti tam reikalingas lėšas, didžiąją dalį pritraukiant iš privataus sektoriaus. Šiuo metu Paryžiaus susitarimo tikslai, kuriant darnesnę ekonomiką, siejami su COVID-19 krizės pasekmių mažinimu ir ekonomikos skatinimu.
- Lietuva kartu su Europos Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku vykdo tvarių finansų projektą, kurio metu rengiamas Lietuvos veiksmų planas dėl tvarių finansų bei Žaliojo finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studija. Šiuo projektu siekiama paskatinti finansines institucijas nukreipti lėšas į žaliųjų projektų finansavimą ir prisidėti prie klimato kaitos tikslų.