Vyriausybė šiandien patvirtino Energetikos ministerijos parengtą tvarką, kuri nustato, kaip bus didinamas valstybės ir savivaldybių valdomų didesnių nei 250 kv. m pastatų energijos vartojimo efektyvumas.
Dokumente apibrėžti šių pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai, pastatų atnaujinimo projektų reikalavimai, jų finansavimo būdai ir šaltiniai bei pastatų atnaujinimo normos nustatymo kriterijai.
Numatyta, kad iki 2030 m. valstybės ir savivaldybių institucijos turės atnaujinti atitinkamai 939 tūkst. kv. m ir 1 248 tūkst. kv. m pastatų ploto, kartu įdiegiant atsinaujinančių energijos išteklių technologijas.
Įgyvendinus šiuos tikslus, pirminės energijos suvartojimas pastatuose sumažės apie 600 GWh, o valstybės biudžeto išlaidos jų remontui ir išlaikymui – ne mažiau kaip 40 proc.
„Atnaujinti viešieji pastatai sumažins energijos sąnaudas, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos ir naudos energiją iš atsinaujinančių išteklių. Siekiame kuo racionaliau naudoti investicijų lėšas ir atnaujinti kuo daugiau pastatų, todėl planuojame projektus finansavimui atrinkti konkurso būdu, t. y. prioritetą teikti projektams, kuriuose vienam investuotam eurui tenka didžiausia atnaujinto ploto dalis“, – sako energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.
Jau šių metų antroje pusėje Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimus teikti paraiškas valstybės lygmens įstaigoms dalyvauti pastatų atnaujinime. Jas galės teikti biudžetinės ir viešosios įstaigos bei centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – VĮ Turto bankas, siekiantys atnaujinti administracinės ir kitos paskirties pastatus bei pagerinti jų energinį efektyvumą.
Pareiškėjai kartu su paraiškomis turės pateikti pastato energijos vartojimo auditą, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios ministerijos patvirtintą pastato naudojimo ne trumpesnį kaip 10 metų laikotarpį planą ir kitus finansavimo sąlygų apraše nurodytus dokumentus. Viena iš esminių sąlygų – atnaujinti pastatą iki beveik energijos nevartojančio, t. y. tokio, kuriam reikia labai mažai energijos, ir jame įdiegti atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus šilumos (kai pastatai neprijungti prie centralizuotų tinklų) bei elektros energijai pasigaminti.
Šiais metais viešųjų pastatų atnaujinimui numatytas finansavimas ir kvietimai: valstybės lygmens biudžetinėms įstaigoms skiriama 68 mln. eurų pagal Modernizavimo fondo 2026–2027 m. kryptis, valstybės lygmens viešosioms įstaigoms – 84,5 mln. eurų pagal Klimato kaitos programos 2026–2029 m. investicijų planą, savivaldybių įstaigoms – 40 mln. eurų pagal Modernizavimo fondo 2026–2027 m. kryptis, o savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimui – 82 mln. eurų pagal Klimato kaitos programos 2026–2029 m. investicijų planą.
