Vilniaus miesto tarybai priėmus užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Lietuvių kalbos mokymasis yra prioritetinė plano dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste, todėl Vilniaus meras Valdas Benkunskas pristatė, kad sostinėje apsigyvenusiems užsieniečiams bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos jiems patogiausiu būdu – nuo savarankiško mokymosi, neformalių užsiėmimų iki akademinių kursų. Visos lietuvių kalbos mokymosi galimybės skelbiamos specialiai sukurtame puslapyje askalbu.lt.
„Šiuo metu užsienio kilmės piliečiai, norintys gyventi Lietuvoje, neturi teisinių paskatų mokėti lietuvių kalbą. Užsienietis gali pratęsti jam išduotą laikinąjį leidimą kas 2–3 metus, neturėdamas net bazinių valstybinės kalbos žinių. Todėl kreipiausi į Vidaus reikalų ministrą su siūlymu numatyti aiškų reikalavimą, kad, siekdamas pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje po trejų metų, užsienietis privalo turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka lietuvių kalbą ne prasčiau nei A2 lygiu“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Mero įsitikinimu, jeigu kalbos mokėjimas nebus susietas su laikino leidimo pratęsimu, įvairios kalbos mokymo priemonės nepasieks reikiamo rezultato. Nelaukdamas, kol bus sukurtos teisinės prielaidos, ir matydamas augančią užsieniečių bendruomenę, Vilnius parengė priemones kalbos mokymo pasiūlai didinti, tačiau prašo didesnio Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos įsitraukimo griežtinant esamą leidimų gyventi tvarką.
Vien Vilniuje beveik 70 proc. užsienio kilmės gyventojų iš ne ES šalių čia gyvena laikinųjų leidimų pagrindu, kurie gali būti pratęsiami neribotą skaičių kartų. 76 proc. apklaustų vilniečių sutinka – jeigu kelerius metus imigrantai kasdienėse situacijose vartotų lietuvių kalbą, imigracijos tema keltų mažiau įtampų, rodo vasarį „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
Miesto pasirinkta užsienio kilmės gyventojų valstybinės kalbos mokymo kryptis atitinka ir vilniečių lūkesčius – 92 proc. pritaria, kad užsieniečiai, norintys gyventi Lietuvoje, turėtų pasiekti bent bazinį lietuvių kalbos žinių lygį.
Sukurta vieninga sistema kalbos mokymosi galimybėms pasiekti
Kaip rodo International House Vilnius ir kitų atliktos apklausos, maždaug trečdalis užsienio kilmės gyventojų Vilniuje visai nemoka lietuvių kalbos, nepaisant to, kad jos mokėjimas yra esminė sėkmingos integracijos proceso sąlyga. Kalbos mokėjimas leidžia ne tik savarankiškai bendrauti, bet ir naudotis paslaugomis, rasti darbą, dalyvauti socialiniame bei kultūriniame šalies ir miesto gyvenime, todėl bent minimalus šių žinių turėjimas ir taikymas yra viena esminių užsienio kilmės gyventojų integracijos plano krypčių.
„Šiuo metu jau galime pasiūlyti skirtingų lietuvių kalbos mokymosi formatų – dedame pastangas sukurti palankias sąlygas mokytis nepriklausomai nuo socialinės padėties ar asmeninių poreikių. Ateiname su savo iniciatyva bei pagalba, tačiau svarbi ir pačių užsienio kilmės gyventojų atsakomybė pasinaudoti šiomis galimybėmis“, – teigia V. Benkunskas.
Pirmoji iniciatyva startavo dar šių metų pradžioje – Vilnius pradėjo vykdyti nemokamus 75 akademinių valandų lietuvių kalbos kursus Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kuriuos baigti galimybę turės net 1,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų. Pirmosios grupės užsipildė greičiau nei per savaitę, o jau birželį bus skelbiama registracija į naujai formuojamas grupes.
Didelis susidomėjimas šia galimybe mokytis lietuvių kalbos signalizuoja tiek apie tokios priemonės tęstinumo ir plėtros poreikį, tiek apie papildomų formatų būtinybę.
Specialiai savivaldybės sukurtame tinklapyje askalbu.lt jau galima registruotis į kalbos pamokas Vilniaus mokyklose – sukurta platforma, kurioje užsieniečiai, norintys mokytis lietuvių kalbos, gali pasirinkti mokytoją pagal jam patogią lokaciją. Prie iniciatyvos jau prisijungė daugiau nei 20 mokytojų iš 15 Vilniaus mokyklų. Kiekvienas kursų dalyvis individualiai susitars su mokytoju dėl pamokų pobūdžio bei kainos, o savivaldybė sudarys sąlygas pamokoms vykti miesto mokyklose.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė kartu su kalbų mokykla šį mėnesį pradeda vykdyti nemokamus akademinius A1–B1 lygio lietuvių kalbos nuotolinius kursus, finansuojamus Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis.
Dėmesys skiriamas ir neformaliems kalbos mokymosi užsiėmimams, kurie padeda ne tik ugdytis kalbėjimo įgūdžius, bet ir kurti tarpusavio ryšius, taip įsiliejant į vietos bendruomenę. Todėl rudenį startuos kalbos klubų (angl. Language cafe) iniciatyva – panašų kalbos lygį turintys užsieniečiai bus kviečiami reguliariai susitikti ir diskutuoti lietuviškai įvairiomis temomis, siekiant efektyviau įtvirtinti įgytas žinias ir ugdyti praktinius kalbinius įgūdžius.
Užsiregistruoti į lietuvių kalbos užsiėmimus galima puslapyje askalbu.lt.
Lietuvių kalbos mokymasis – platesnio plano dalis
Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės ir pati rodo pavyzdį dėl užsienio kilmės gyventojų integracijos Vilniuje – visų savivaldybės įmonių, įstaigų ir bendrovių užsienio kilmės darbuotojai moka arba mokosi lietuvių kalbos. Be to, ne ES šalių piliečiai pradinį ugdymą gali rinktis tik lietuvių kalba, o tautinių mažumų darželiuose vykdomas dvikalbis ugdymas bei nuosekliai mažinamos grupės rusų kalba.
Lietuvių kalbos mokymosi galimybių užtikrinimas yra esminė užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų plano 2026–2028 metams dalis. Šiame plane taip pat numatytos priemonės, kuriomis pasinaudoję užsienio kilmės gyventojai galės kreiptis psichologinės, teisinės pagalbos, įsitraukti į ekonominį, kultūrinį ir socialinį Vilniaus gyvenimą. Šiais veiksmais siekiama sukurti ir nuosekliai įgyvendinti užsienio kilmės gyventojų integracijos politiką Vilniuje, stiprinti savivaldybės vaidmenį Lietuvos integracijos politikos procese.
Plano uždaviniai iškelti išanalizavus gerąsias užsienio šalių praktikas, tarptautines rekomendacijas, tyrimų bei vilniečių apklausų rezultatus. Priemonės apima esmines su užsienio kilmės gyventoju integracija susijusias sritis: lietuvių kalbos mokymąsi, informacijos pasiekiamumą, švietimą, užimtumą, visuomenės nuostatų keitimą bei psichikos sveikatos stiprinimą.
Užsienio kilmės gyventojų integracijos 2026–2028 veiksmų vykdymo planui numatyta 4,3 mln. Eur.
