Daugelį šimtmečių mamos, išleisdamos į gegužines, kitus jaunimo susiėjimus, dukras įspėdavo: „netikėk, vaikeli, šelmio bernelio pažadais, neparsinešk bėdos sterblėje“. Bet vasaros naktys tokios žvaigždėtos, jonvabalių švieselės, mėnesiena, naktižiedžių kvapai jaudina širdį. Švelnūs bernelio žodžiai sparnus augina. Kai taip smagu ir gera , kur jau tuos mamos ar močiutės įspėjimus beprisiminsi. Po kiek laiko jau ir rauda mergelė prie smaluotų vartelių.
Dabar mergelės trokšta laisvės, veržiasi iš namų, apie sužadėtuvių žiedą ar nuotakos suknelę svajoja, bet patiria savojo princo kumščio kietumą, sąžinės suktumą. Tada suvokia, kad ne rojaus gyvenimą laisvė atnešė, o juodą vargą, širdgėlą, su rudens vėjais svajonės kažkur išlekia.
Gerai, jei tėvų šeima durų neuždaro, padeda vargelį vargti, moko, kaip atsitiesti, nuo netinkamų laisvumų nusigręžti, laimės motinystėje ir darbe ieškoti.
Dabar neatsargiesiems gresia ne tik nelaukta motinystė, tėvystė, bet ir dovanota paskola. Kaip rodo „Socialinių rašinių“ skaitytojų laiškai nesąžiningais manipuliatoriais dažniausiai patiki įvairaus amžiaus ir išsilavinimo moterys ir merginos.
Liūdna tai, kad iš tėvų klaidų vaikai ne visada pasimoko, skuba pasprukti iš netinkamos aplinkos, bet gelbėtoju pasirenka visai tam vaidmeniui nesukurtą žmogų ir liūdna istorija tęsiasi. Viename laiške septyniolikametė mama teiraujasi – mano vaiko tėtis agresyvus, gali pakelti ranką prieš moterį, draugas mėgsta išgerti, bet girtas nesimuša. Jei abu pasipirštų, kurį pasirinkti. Patartume palauki, neskubėti rinktis, atrodo, nei vienas kandidatas netinkamas.
Konsultacijos pageidavo priešpensijinio amžiaus moteris, kurios jaunesnis vyras provokuoja skyrybas, imdamas paskolas ir nežinia, kur ketindamas išleisti. Matyt, tokie veikėjai randa galimybių pasiskolinti be bendro sutikimo. Tačiau atsakomybė tampa bendra.
Grįžęs iš kalėjimo vyras, rado užrakintas duris, kaimynai paaiškino, jog jo žmona išvykusi dirbti į užsienį. Jam nepranešė, nei kur ji yra, nei kokie ateities planai. Žmogui, kol jis įsidarbins reikia socialinės paramos, bet, ieškodamas pagalbos, sužino, kad šeimos pajamos ( kurios jo nešildo) pakankamos gyventi be vargo.
Dvidešimt septynerių metų moteris iš Kelmės pasitikėjo sužadėtiniu. Ji buvo įkalbėta pirkti automobilį. Moters atlyginimas keturi šimtai. Jaunikis vaizdingai pasakojo apie būsimą laimę, abu kūrė ateities planus. Besidžiaugdama gražia ateitimi, moteris sutiko paimti paskolą automobiliui pirkti. Pora išsinuomavo butą. Pirmoji bėda paaiškėjo, kai atėjo laikas mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pinigų nėra, jaunikis pradingęs, paskola prislėgė pečius, automobilis liko, tačiau jo vertė apgailėtina. Aišku nemokanti vairuoti moteris automobiliu nesinaudojo, jis buvo reikalingas sužadėtiniui. Bet ji nemačiusi beveik visos sumos paskolintų pinigų skurs daugelį metų, kol padengs skolą.
Jaunas žmogus mokomas skaityti, rašyti, skaičiuoti, tačiau atsargumo, bendraujant su lyg ir artimu žmogumi ima ir pritrūksta. Mažiau rizikuoja tie, kurie kuria bendrą laimę pagal priimtas normas. Jei sužadėtinis (ė) reikalauja besąlygiško pasitikėjimo ir vengia įsipareigojimų, reikėtų labai ir labai susimąstyti. Kai bandoma šokti į laimę, kaip į upę nuo tramplino – susižeidžiame į povandeninius akmenis.
Žmogus ilgam ar trumpam įklimpęs į skurdą nėra paliekamas likimo valiai. Tiesa, vieni žmonės yra pagalbos paieškų asai, kiti netikėtai užklupti skurdo nežino, nuo ko pradėti bristi iš bėdos.
„Socialiniai rašiniai“ informacijos kreipėsi į specialistus. Laukiame atsakymo, jį gavę parengsime publikacijos tęsinį.
Mindaugas Jonušas
