Ministrė iškėlė klausimą dėl Rusijos ir Baltarusijos narystės Interpole stabdymo arba jų prieigos prie Interpolo sistemų apribojimo. Tokį siūlymą yra išreiškusios ir kitos šalys.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, penktadienį susitikusi su anksčiau iš Baltarusijos į Lietuvą persikėlusių įmonių atstovais, patikino, kad mūsų šalis lieka atvira tarptautiniam verslui ir pasirengusi suteikti saugią bei stabilią aplinką visoms tarptautinėms ir karo veiksmams nepritariančioms bendrovėms ir jų darbuotojams iš Baltarusijos bei Rusijos.
Kultūros ministras Simonas Kairys, dalyvaujantis neformalioje Europos Sąjungos kultūros ministrų taryboje Anžė mieste Prancūzijoje, kartu su kitais ES šalių ministrais, atsakingais už kultūrą, audiovizualinę sritį ir žiniasklaidą, pasirašė bendrą deklaraciją dėl padėties Ukrainoje.
Lietuvoje veikia 3 ukrainiečių registracijos centrai, kurie sparčiai pildosi, tad jau dabar ieškoma registracijai ir laikinam apsistojimui tinkamų patalpų Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Vidaus reikalų ministrų taryboje taip pat aptarti Šengeno erdvės valdymo ir migracijos klausimai. Taryboje pirmą kartą pristatytas „Šengeno barometras“, kuriame pateikta informacija apie 2021 m. saugumo situaciją Šengeno zonoje, situaciją prie Šengeno zonos šalių išorės ir vidaus sienų ir migracijos srautus. Barometre numatytas ir karo Ukrainoje poveikis migracijos srautams Europoje.
„Raginame ES paremti su Ukraina besiribojančius Bendrijos regionus, kad jų atstovai galėtų priimti ir padėti ukrainiečiams, kuriems pagal ES Prieglobsčio politiką pabėgėlių statusas turėtų būti suteiktas pagreitinta tvarka,“ – sakoma RK deklaracijoje.
2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis. Dabartinė situacija Rytų Europoje sudaro itin palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą ir kelia grėsmę visuomenės rimčiai bei viešajai tvarkai.
Vyriausybė šiandien pritarė Finansų ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo beveik 4 mln. eurų valstybės rezervo lėšų skirta dėl Rusijos karo veiksmų iš Ukrainos pasitraukusiems šios šalies gyventojams priimti.
„Mūsų pareiga – padėti Ukrainos žmonėms, bėgantiems nuo Putino Rusijos sukelto karo jų šalyje. Priimsime pabėgėlių iš Ukrainos tiek, kiek reikės. Šiuo metu jiems svarbiausia suteikti saugumo jausmą. Sudarysime visas sąlygas, kad pabėgėliai gautų dokumentus gyventi ir dirbti Lietuvoje bei kitas jiems būtinas socialinės ir medicinos paslaugas“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrė teigė, jog Lietuva yra pilnai pasiruošusi priimti Ukrainos pabėgėlius, taip pat suteikti reikiamą pagalbą ir konsultacijas su didžiausiu pabėgėlių srautu susiduriančioms kaimyninėms Ukrainos šalims.