2025 m. kovo 11 d. Šiauliuose nuvilnijo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui paminėti skirti renginiai, kurie suvienijo miesto bendruomenę ir priminė, kokia brangi yra laisvė. Nuo pat ryto prasidėję renginiai tęsėsi iki vakaro – kulminacija tapo šventinis renginys „Laisvės kodas – 35“.
Prisikėlimo aikštė virto gyvybingu kultūros ir meno centru, kuriame atsiskleidė 35-erių metų laisvės kelias. Organizatoriai siekė, kad ši šventė įtrauktų ir jaunąją kartą, leistų jiems pajusti laisvės dvasią per jiems artimas išraiškos formas – „užvedančią“ muziką, šiuolaikinį šokį, vizualinį pasakojimą paremtą vaizdo įrašais bei grafiniais elementais.
Visa tai sustiprino Šiauliuose gimusi roko grupė BIX su Šiaulių pučiamųjų orkestru, Šiaulių kultūros centro kameriniu choru „Atžalynas“, Šiaulių breiko ir šiuolaikinio šokio atlikėjais.
Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė. Organizatorius – Šiaulių kultūros centras. Iš dalies finansuoja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Šventinis Kovo 11-osios renginių maratonas prasidėjo jau tradicija tapusiu trispalvės žygiu „Lietuva mūsų širdyse“, kuriame per 1500 šiauliečių nešė 300 metrų ilgio Lietuvos vėliavą. Vėliau įvykusi iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija dar kartą priminė, kokią svarbią dieną mini Lietuva ir kiek daug drąsos, pasiaukojimo bei ryžto pareikalavo kelias į nepriklausomybę.
Mieste taip pat vyko parodos, koncertai ir kitos iniciatyvos, skirtos istorinei atminčiai puoselėti bei pilietiniam sąmoningumui ugdyti. Šventės įprasminimo kulminacija įvyko vakare, kai Prisikėlimo aikštę užliejo 35-mečio istorijos pasakojimas paremtas vaizdo įrašais bei grafiniais elementais, muzikos, šviesų ir tūkstantinės minios emocijų sinteze, atsiskleidusia išskirtiniame šventiniame renginyje „Laisvės kodas – 35“.
Kovo 11-osios vakarą po atviru dangumi susirinko minia žmonių – jaunimas, šeimos, senjorai – visi, kam svarbi laisvės idėja. Specialiai šiam renginiui buvo sukurta vaizdinė medžiaga, apimanti penkis Šiauliams svarbius laikotarpius: autentiški prisiminimai, kruopščiai atrinkti pašnekovai, grafikos elementai ir muzikiniai pasirodymai kvietė ne tik prisiminti, bet ir iš naujo išgyventi lemtingiausius laisvės momentus per 35 metus šiauliečių akimis.
Pirmasis vaizdo įrašas nukėlė į 1989-ųjų Baltijos kelią, kai lietuviai, susikibę rankomis, tapo gyvu laisvės simboliu. Antrasis pasakojo apie Sausio 13-osios įvykius, Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymą, primindamas, kokia brangi buvo iškovota nepriklausomybė.
Trečiasis pjūvis grąžino į 90-ųjų Šiaulius, kurių dvasia įamžinta ir filme „Pietinia kronikas“ – laiką, kai miestas ieškojo savosios tapatybės naujoje realybėje. Ketvirtasis segmentas apėmė 2000-uosius, kai Šiaulių identitetas stiprėjo: arenos atidarymas, Europos krepšinio čempionato epizodai, Lietuvos stojimo į ES referendumas, NATO lėktuvai Zoknių oro uoste – visa tai liudijo miesto ir šalies augimą bei ryžtą eiti į priekį.
Galiausiai, paskutinis įrašas sugrąžino į šių dienų Šiaulius, įkūnydamas laisvės svarbą ir miesto virsmą į modernų, augantį Saulės miestą. Šie vaizdai, papildyti šiauliečio Kovo 11-osios Akto signataro ir miestiečių prisiminimais, leido dar kartą išgyventi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelią.
„Šiandien, kai pasaulis susiduria su iššūkiais, kai laisvė tampa itin trapi – privalome ją branginti labiau nei bet kada. Mūsų pareiga – ne tik prisiminti, bet ir perduoti šį jausmą jaunajai kartai, leisti jiems pajusti, kad laisvė nėra tik praeities palikimas – ji yra gyva čia ir dabar. Šis vakaras buvo ne tik muzika, šokis ar šviesų žaismas – tai buvo vienybė, tikėjimas, meilė Lietuvai, kurią įprasminame per istorinius pasakojimus ir atskleisdami tai, kas mes esame dabar. Tikiu, kad kiekvienas, stovėjęs Prisikėlimo aikštėje, jautė tą ypatingą virpėjimą, kai susilieja praeities aidas ir ateities vizija“, – renginiu džiaugiasi Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.
Neatsitiktinai koncertui pasirinkta legendinė grupė BIX – ji gimė Šiauliuose, jos muzika kadaise lydėjo nepriklausomybės siekį, o šiandien vis dar išlaiko savo aktualumą. Dabar, praėjus 35-eriems metams, šios muzikos skambesys įgavo naujų prasmių – tai ne tik istorinė atmintis, bet ir suvokimas, kad laisvę kuriame mes patys kasdien.
Kartu su roko grupe BIX scenoje susijungė skirtingų kartų atlikėjai – Šiaulių pučiamųjų orkestras (meno vad. S. Vaičiulionis, dirig. G. Brūzga), Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Atžalynas“ (meno vad. M. Žalalis). Istorinį pasakojimą ir muzikinį pasirodymą renginyje papildė breiko ir šiuolaikinio šokio Šiaulių jaunimo pasirodymai, mėgėjų teatrai: šokių mokykla „Extreme“ (vad. D. Marcinkus), Šiaulių technologijų mokymo centro šokių grupė „X-Team“ (vad. I. Dunauskienė), Šiaulių kultūros centro mėgėjų teatras „Durys“ (meno vad. V. Dargis), Šiaulių menų mokyklos vaikų ir jaunimo teatro studija „Kompanija šauni“ (mokyt. D. Dargienė, V. Dargis).
Šiauliuose vykę Kovo 11-osios renginiai dar kartą įrodė, kad laisvė gyva tiek, kiek mes ją puoselėjame. Šiauliečiai visą dieną vieningai dalyvavo šventiniuose renginiuose, nepaisant nei amžiaus, nei pažiūrų skirtumų.
Tai buvo šventė, skirta ne tik prisiminti, bet ir patirti, išgyventi, pajusti, kad laisvė – tai ne tik istorija, bet ir kasdienis mūsų pasirinkimas, kūryba, drąsa svajoti ir veikti. Šiauliai tai dar kartą įrodė – su trenksmu, džiaugsmu ir neblėstančiu tikėjimu savo ateitimi.
Už suteiktą archyvinę medžiagą organizatoriai dėkoja Algirdui Kulikauskui, Leonui Glinskiui, Henrikui Surpliui, Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos, filmo „Pietinia kronikos“ kūrėjams, Etaplius TV, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekai, PC „Saulės miestas“, Vilniaus Universiteto Šiaulių akademijai, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijai, Šiaulių vyskupijos kurijai, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklai, Šiaulių miesto koncertinei įstaigai „Saulė“, Šiaulių miesto savivaldybei ir visiems prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo – Jūsų indėlis suteikė galimybę šiauliečiams ir miesto svečiams pajausti laisvės skonį.
• Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Smindriūnaitė, tel. +370 656 13 886, el. p. edita.smindriunaite@siauliukc.lt.
