Pyktis – natūrali emocija, su kuria susiduria ir vaikai. Vaiko teisių gynėja Rasita Paukštė atkreipia dėmesį, kad svarbiausia padėti vaikams atpažinti emocijas ir jas tinkamai reikšti, o ne vengti jų.
Pasak vaiko teisių gynėjų, vaikų pykčio priežasčių gali būti įvairių. Pavzdžiui, kai kažkas nepavyksta pagal jų norus, kai jie pavargsta, jaučia dėmesio stoką ar patiria nesutarimų su broliais ir sesėmis. Per tokias situacijas vaikai mokosi pažinti savo jausmus, poreikius ir asmenines ribas.
Tėvų vaidmuo vaikų konflikte
Vis dėlto svarbu padėti vaikams suprasti, kad visos emocijos yra priimtinos, tačiau ne kiekvienas elgesys – tinkamas. Todėl suaugusiųjų vaidmuo tokiose situacijose yra itin svarbus.
Specialistai tėvams pirmiausia pataria neskubėti vertinti ar kaipmat kištis į konfliktą. Kartais vaikams reikia šiek tiek erdvės nusiraminti ir atgauti emocinę pusiausvyrą:
„Kai emocijos aprimsta, verta ramiai pasikalbėti su vaikais – atskirai arba kartu – pasidomėti, kas juos suerzino, ką jie jautė ir kaip, vaiko nuomone, būtų galima spręsti kilusį konfliktą.“
Nors tėvams dažnai norisi kuo greičiau sustabdyti ginčą tarp brolių ar seserų, vaiko teisių gynėjai pastebi, kad tokios situacijos gali tapti vertinga galimybe vaikams mokytis susitarti ir išgirsti vienas kitą.
Aiškios elgesio ribos – būtinybė
Taip pat svarbu šeimoje aiškiai aptarti elgesio taisykles: kokios ribos galioja, kaip dalintis daiktais ar tėvų dėmesiu, kokie veiksmai yra nepriimtini.
Nuoseklumas ir aiškumas vaikams suteikia saugumo jausmą ir padeda lengviau suprasti, kaip elgtis sudėtingose situacijose.
Be to, svarbu, kad vaikas žinotų, jog bus išklausytas, suprastas. Trumpas pokalbis, apkabinimas ar ramus buvimas šalia gali padėti greičiau nusiraminti.
Rekomenduoja mokytis emocijų valdymo ir komunikavimo
Vaiko teisių gynėja R. Paukštė pastebi, kad vaiko įgūdis valdyti emocijas susiformuoja per tam tikrą laiką.
Tai procesas, reikalaujantis nuoseklumo, kantrybės ir daugybės kasdienių situacijų, kuriose vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir tinkamus jų išraiškos būdus.
Tad pašnekovė rekomenduoja padėti vaikams mokytis paprastų pykčio valdymo būdų:
„Tai gali būti kvėpavimo pratimai, energijos nukreipimas į judėjimą ar aktyvų žaidimą, o kartais – trumpa pertrauka nuo bendros veiklos. Tokie įgūdžiai padeda vaikams palaipsniui išmokti konstruktyviai tvarkytis su stipriomis emocijomis.“
Pašnekovė primena, kad kantrybė, dėmesys ir pagarbus dialogas su vaiku yra vienos svarbiausių priemonių, padedančių auginti emociškai stiprų ir savo jausmus suprantantį žmogų.
• Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
