Utenos rajono savivaldybės mero neteisėtus nurodymus vykdęs akcinės bendrovės „Utenos melioracija“ generalinis direktorius L. P. išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį. Sausio 18 dieną Utenos apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir skyrė jam 140 MGL (5 tūkst. 272 Eur) dydžio vertės baudą.
Šių metų sausio 4 dieną Utenos rajono savivaldybės meras A. K. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo savo, kaip mero, pareigomis, siekiant nematerialios naudos.
Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad 2013 metais į savo kabinetą pasikvietęs AB „Utenos melioracija“ generalinį direktorių L. P., meras A. K. nurodė jam suremontuoti tuometei Lietuvos Respublikos ministro pirmininko sekretoriato vadovei D. Ž. ir jos dukrai priklausantį namą, taip siekdamas padėti aukštas pareigas užimančiai valdininkei.
Po to, kai šia istorija susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai, namo bendrasavininkė D. Ž. suskubo parašyti atgaline data prašymą AB „Utenos melioracija“ direktoriui suremontuoti jos namą. Prašyme moteris nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Kartu su Utenos rajono meru teisiamųjų suole atsidūrusią D. Ž. Panevėžio apygardos teismas sausio 4 dieną pripažino kalta dėl dokumento suklastojimo, už tai jai skirta 125 MGL (4 tūkst. 707 Eur) dydžio bauda. Už piktnaudžiavimą tarnyba, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, merui A. K. skirta 225 MGL dydžio (8 tūkst. 473 Eur) dydžio, bauda.
Iš šios korupcinio pobūdžio bylos kaip atskiras buvo atskirtas tyrimas dėl galimai nusikalstamų AB „Utenos melioracija“ generalinio direktoriaus L. P. veiksmų. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos bei Utenos apylinkės prokuratūrų prokurorai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nuo 2013 metų lapkričio iki 2014 metų kovo mėnesio pradžios bendrovė „Utenos melioracija“ savo lėšomis remontavo D. Ž. namą, nesant jos prašymo atlikti remontą ir šio objekto nerodant bendrovės apskaitoje. Šiam remontui buvo perkama daug ir įvairių statybinių medžiagų, kurios buvo nurašomos kaip sunaudotos kituose objektuose. Kai kurios statybinės medžiagos, pavyzdžiui, šiferis, dokumentuose „pavirto“ vamzdžiais. Prie D. Ž. namo dirbusiems statybininkams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo nurodomi kiti bendrovės objektai, kuriuose jie neva tuo metu dirbo.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys),
tel.: (8 45) 441 154, mob. 8 614 58 699
