Keletas žingsniu ir sustoju minios viduryje, aplinkui šurmulys, aplink svetimi veidai o aš toje pilkoje masėje sustojus dairausi pažįstamo veido. Rankose trys dėžutės su skirtingais sužadėtuvių žiedais. Visi trys skirtingos spalvos akmenukais, vienas violetinis – nes mano mėgiamiausia spalva, antras – su gintaru, nes tai man šilčiausias ir šviesiausias akmuo žemėje, o trečiasis – žydras, nes visada mėgau dangaus spalvas…
Kaip nekeista pamatau… Žavus jaunuolis, vaikiškomis akimis, tamsiais plaukais ir miela šypsena. Prieidamas prie manęs nustoja šypsotis, pabučiuoja man kaktą ir giliu žvilgsniu įsiskverbia man į akis. Nujaučiau kažką negera.
– Neklydau sakydamas kad tu man vienintelė, man daugiau nieko šiame gyvenime nereikia – prisiglaudęs sušnibždėjo man į ausį.
Aš žinojau, kad jis mėgsta baisiai gražiai pakalbėti, pameilikauti, palepinti merginas tokiomis frazėmis, net neįtariau kad tai gali būti rimta, gal tik vieną sekundę, bet prisiminiau susitarimą “mes esam labai geri draugai”. Dažnai visas jo tokias ištartas frazes nuleisdavau juokais ir net papriekaištaudavau, kad taip negalima, nes mergaitės būna labai jautrios ir tokie žodžiai jas labai greit sujaudina. O kažkodėl aš – niekada. Šalta kaip ledas galėdavau klausytis jo „pezėjimų” apie meile, laime ir pan. Galų gale neiškentus pasakiau, kad gali tai sakyt kam tik nori tik ne man, nes manęs tai neveikia. Nuo tada mes draugai.
Kaip keista, tačiau šis susitikimas buvo keistai tylus.
-Tai ką, jau nebepasakosi kaip pasimatyme sekėsi?- nusijuokiau.
– ištikrūjų tai nepatikėsi, bet ta panelė ištikrūjų labai protinga ir man atvėrė akis – atsakymas buvo dar labiau gluminantis.
– Gali nebesvaikti, ir sakyk ar bent graži? – nusijuokiau.
Sustojo mano mielas draugas gatvėje, atsisuko į mane, išsitraukė į skarą įvyniotą dežutė ir atkišo man.
– Aš tave myliu – pasakės tai ibruko man į rankas dėžutė ir nuėjo.
Dežutėje žiedas su gintariniu akmenuku, kažkada jam pasakiau kad šis akmuo begalo man patinka, nes jis šviesus ir tyras jūros stebuklas.
Ir dabar, paklausta kaip gyvenu Vilniuje nutyliu.
-Būdavo ir geriau, noriu namo- .
Ta pačią dieną gavau dar žiedus, buvau pikta ir esu, nes negaliu pakelti to kas mane supa.
Vienam – protinga, kitam – graži, dar kitam – talentinga.
Vienam – violetinė, kitam – gintarinė, dar kitam – Žydra.