Daugelis ginčijasi dėl to, koks maistas iš kokios šalies iš tikrųjų kilo ir kokį maistą iš tikrųjų galima vadinti nacionaliniu. Neretai žmonės ginčijasi ir dėl lietuvių mėgiamų cepelinų, kugelio ir šaltibarščių, ar juos tikrai galima vadinti nacionaliniais Lietuvos patiekalais? O kaip dėl desertų? Ar Lietuva turi tradicinių, nacionalinių desertų? Pasistengsime atsakyti į šiuos klausimus.
Pasaulyje daug skirtingų žmonių, kurie yra grupuojami į skirtingas kultūras jau nuo seno. Taip susiformavo įvairios ir skirtingos tradicijos, o kartu atsirado ir skirtingi maisto gaminimo receptai. Nors pasaulio maistas įvairus, bet tarp kai kurių tautų galima rasti ir labai didelių panašumų, todėl susimaišyti lengva kuriai šaliai vienas ar kitas receptas priklauso. Lietuviai savo nacionaliniais patiekalais laiko cepelinus, kugelį, šaltibarščius ir vėdarus, bet tuo pačiu galima pamatyti labai panašius receptus kitose kultūrose. Taip nutiko dėl prekybos ir žmonių migracijos. Bulvės Lietuvoje atsirado tik apie 1806 – uosius metus, todėl kol jų nebuvo, žinoma, mūsų protėviai negamino ir šių bulvinių patiekalų. Bet ganėtinai greitai bulvės išplito po Lietuvą, jos augo beveik pas kiekvieną turintį žemės, todėl gaminti bulvinius patiekalus buvo pigu. Kugelis ir cepelinai į Lietuvą atkeliavo iš žydų kultūros. Bulvių plokštainį jie ruošė su žąsies taukais, o cepelinus įdarydavo vištos odos spirgučiais. Lietuviai tik dalinai pakeitė receptą. Dėl šaltesnio klimato, nei kitų tautų lietuviai nuo seno valgė riebesnį maistą, nei šiltesnių kraštų gyventojai. Šaltibarščiai į Lietuvą atkeliavo tikriausiai iš Baltarusijos ir buvo darbininkų maistas, nes atgaivingavo ir neapsunkindavo ir po valgio žmonės galėdavo lengvai tęsti sunkius fizinius darbus.
Apie lietuviškus desertus informacijos daug nėra, nes mūsų protėviai geriau valgydavo riebią mėsą negu saldžius pyragus. O be to, cukrus buvo per brangus tautiečiams, bet miltų turėjome daug. Todėl lietuviškaisiais desertais galėtume vadinti šakočius ir žagarėlius. Tikriausiai seniausiai minimas kaip desertas, dar Jogailos laikais, yra agurkas su medumi. Nors tai galbūt ne visų vertinama kaip desertas ir gaminimui nereikia jokio recepto, bet galima teigti, kad šių produktų derinį sugalvojo mūsų protėviai.
Dėl prekybos ir migracijos sunku pasakyti koks patiekalas priklauso kokiai kultūrai. Specialistai turi savus vertinimus kokius patiekalus galime priskirti kokioms virtuvėms, bet kas pirmasis vieną ar kitą receptą išrado – informacijos nėra. Tačiau Lietuvos istorijoje galime jau nuo gan seniai matyti minimus šiuos patiekalus ir daugeliui tiek užtenka, kad vadintų šiuos gaminius nacionaliniais. Tikriausiai teisingo atsakymo nėra.
