Tatjana Milkamanovič, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarėja, šiandien yra viena iš pagrindinių specialistų, dirbančių Departamente civilinės saugos srityje ir svariai prisidedančių prie šios srities politikos formavimo.
„Nuo 2005 m. sausio 1 d. švenčiu savo gimtadienį šiame departamente. Ir čia pradėjau dirbti Tarptautinių ryšių skyriaus viršininko pavaduotoja“, – pasakoja Tatjana.
Dirbdama šiose pareigose, ji kartu su kolegomis įgyvendino ne vieną įdomų ir svarų projektą. Buvo sukurta Tarptautinės pagalbos teikimo komanda (LERT – Lithuanian Emergency Response Team), parengti pirmieji teisės aktai jos veiklai, o šios komandos pavadinimo anglų kalba autorė yra Tatjana.
Ji džiaugiasi dar vienu sėkmingu projektu – daugiašalės Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) komandos sukūrimu ir didelio galingumo siurblių modulio įdiegimu, kuris tapo pirmuoju daugianacionaliniu moduliu visoje Europoje ir veikia iki šiol.
Nuo 2009 m. ji skaičiuoja savo „kilometrus“ jau civilinės saugos srities kelyje Departamente, kur ji nemažai prisidėjo prie civilinės saugos politikos formavimo.
Tuo metu Departamento Civilinės saugos valdybą sudarė trys skyriai. Tatjana tapo šios valdybos Ekstremalių situacijų planavimo skyriaus viršininkė.
Vienas svarbiausių darbų čia – parengtas Civilinės saugos įstatymo projektas, kuris buvo patvirtintas LR Seime ir įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Ji su Departamento kolegomis rengė ir Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.
„Analizavome kitų šalių patirtis, dirbome su savivaldybėmis ir pradėjome plataus masto mokymus. Įsitikinau, kad mokymai yra kertinis veikiančios sistemos elementas – tik suprasdamas savo vaidmenį, žmogus gali tinkamai veikti ekstremaliosios situacijos metu“, – sako T. Milkamanovič.
2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva ruošiasi pirmininkauti ES Tarybai.Per pirmininkavimo pusmetį Lietuva ES mastu skatins diskusijas ir sprendimus dėl civilinės saugos stiprinimo, įskaitant ES civilinės saugos mechanizmo efektyvumą, prevencijos ir pasirengimo stiprinimą, geresnį koordinavimą reaguojant į viso spektro pavojus, bei platesnio ES atsparumo klausimus.
O ką tai reiškia mūsų šaliai? T. Milkamanovič, buvusi ES Tarybos Civilinės saugos darbo grupės pirmininkė (2013 m.) bei Lietuvos civilinės saugos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (2015-2018 m.) ir sukaupusi solidžią tarptautinio darbo patirtį, sako, kad tai bus intensyvus ir svarbus laikotarpis.
Tikėtina, kad Lietuvos pirmininkavimo metu vyks derybos su Europos Parlamentu dėl Europos Komisijos pateikto pasiūlymo, nustatančio ES civilinės saugos mechanizmą ir ES paramą pasirengimui ir reagavimui į ekstremaliąsias sveikatai situacijas.
Šis pasiūlymas susijęs su Daugiamete finansine programa (2028–2034 m. pasiūlymui įgyvendinti numatyta beveik 10,7 mlrd. Eur), todėl svarbu užbaigti derybas iki 2027 m. pabaigos.
„Prisiminus pirmojo pirmininkavimo metus, buvo didelis Lietuvos noras ir pastangos padaryti viską, kas įmanoma ir neįmanoma. Tuo metu visi, dalyvavę procese, labai stengėsi – buvome viena iš tų šalių, kurios pirmininkavimo metu priimta daugiausia ES teisės aktų,“ – prisimena pareigūnė.
Kalbėdama apie šiandieninius civilinės saugos iššūkius Lietuvoje, Tatjana pažymi, kad jų yra ne vienas, bet iš jų vienas didžiausių – pasikeitusi geopolitinė situacija ir kintančios grėsmės.
„Rizikos ir grėsmės šiandien keičiasi itin sparčiai, todėl esamoms sistemoms vis sudėtingiau prisitaikyti. Šiuolaikinės krizės nebėra pavienės ar susijusios tik su vienu sektoriumi – jos dažniausiai vienu metu apima daugelį sričių ir daro kompleksinį poveikį. Be to, įvairaus pobūdžio ekstremaliosios situacijos gali vykti paraleliai, todėl institucijoms vienu metu tenka reaguoti į kelias krizes ir paskirstyti turimus resursus“, – pastebi T. Milkamanovič.
Taip pat pastarųjų metų patirtis rodo, kad tokios situacijos pasižymi ilgalaikiu poveikiu ir dideliu mastu, kai kuriais atvejais verčia šalis kreiptis tarptautinės pagalbos, kaip buvo Lietuvoje valdant nelegalių migrantų srautus.
O patiems civilinės saugos specialistams didžiausias siekis – ne technologijų diegimas, o saugios ir atsparios visuomenės kūrimas, kurioje gyventojai nuo mažens suprastų galimas grėsmes, žinotų, kaip elgtis ir kada kreiptis pagalbos į atsakingas tarnybas.
„Norėčiau, kad saugos kultūra ir atsparumas būtų kiekvieno gyventojo sudėtinė DNR dalis“, – sako T. Milkamanovič.
Nors pats terminas „civilinė sauga“ ne visiems pažįstamas, bet nelaimės ir krizės paliečia kiekvieną.
„Pasirengusi, atspari valstybė prasideda nuo pasirengusio žmogaus. Todėl kasdieniame gyvenime svarbu domėtis, žinoti organizacijas, žmones, megzti ryšius ir statyti tiltus, kol nėra ekstremaliosios situacijos – kai kažkas įvyksta, sistema turi veikti. Nėra superžvaigždžių šioje srityje, o rezultatas priklauso nuo lyderystės, komandinio darbo ir gebėjimų suvaldyti situaciją“, – sako Tatjana.
Ji džiaugiasi aktyviu nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, vietos bendruomenių įsitraukimu į civilinę saugą, jų vykdoma veikla ir darbu su bendruomenėmis ar atskiromis žmonių grupėmis.
„Nelaimių atveju labai svarbu bendruomeniškumas, neabejingumas negalinčiam savimi pasirūpinti, žmogui su negalia, vienišam ar senyvo amžiaus žmogui“, – sako pareigūnė.
Akivaizdu, kad civilinės saugos srityje svarbus žmogaus, bendruomenės, pareigūno, institucijos, organizacijos vaidmuo. Ir joks dirbtinis intelektas jo nepakeis.
„Šioje srityje reikia individualių, kartais nestandartinių sprendimų. Žinoma, dirbtinis intelektas gali tapti pagalbininku pareigūnui, pavyzdžiui, padėti surinkti ir apdoroti duomenis, tačiau sprendimus turėtų priimti žmogus – tik jis gali užtikrinti lankstumą ir adaptaciją kiekvienoje unikalioje situacijoje,“ – įsitikinusi T. Milkamanovič.
