Seniai seniai, kai Šiauliai dar tik mokėsi augti, o vakarinė saulė miesto gatves nudažydavo auksu, trys nykštukai gyveno toli už miesto – miške, kurio šiandien jau niekas neberastų.
Pirmasis buvo Šypsius. Jis mokėjo pralinksminti net tą, kuris buvo tvirtai nusprendęs visą dieną suraukęs antakius vaikščioti. Kur praeidavo Šypsius, ten žmonės pradėdavo kalbėtis, vaikai – juoktis, o susipykę kaimynai staiga pamiršdavo, dėl ko apskritai buvo susiginčiję.
Antrasis buvo Gudrius. Jis saugojo senas istorijas, žmonių paslaptis ir atsakymus į klausimus, kurių niekas dar nebuvo spėjęs užduoti. Kalbėjo nedaug, bet sakydavo, kad miestas gyvas tol, kol jame kas nors prisimena, kas buvo vakar, ir svajoja apie tai, kas bus rytoj.
Trečiasis buvo Saulius. Jis nešiojosi mažą Saulės miesto spindulį. Net ir niūriausią dieną Saulius surasdavo vietą, kur pro debesis prasiskverbia šviesa. Jis tikėjo, kad kiekvienas miestas turi savo saulę – tik kartais žmonėms reikia ją parodyti.
Vieną vakarą nykštukai išgirdo iš Šiaulių sklindantį neįprastą triukšmą. Ten skambėjo muzika, kažkas garsiai juokėsi, kažkas skubėjo į pasimatymą, o kažkas, neradęs kelio, klausė nepažįstamojo, kur eiti.
– Šiam miestui mūsų reikia, – pasakė Šypsius.
– O gal mums reikia šio miesto, – atsakė Gudrius.
Saulius nieko nepasakė. Tik pakėlė ranką, ir tolumoje nušvito Šiaulių bokštai.
Trys nykštukai susikrovė savo nedidelius ryšulėlius ir išėjo miesto link.
Atėję į Šiaulius jie ilgai ieškojo vietos, kurioje galėtų likti. Jie norėjo stovėti ten, kur žmonės susitinka, laukia vieni kitų, fotografuojasi, skuba ir kartais bent trumpam sustoja.
Galiausiai rado tinkamą vietą….
Šypsius pažadėjo saugoti miesto gerą nuotaiką. Gudrius – visus prie jų papasakotus prisiminimus. Saulius – priminti, kad net apsiniaukusią dieną Šiauliai tebėra Saulės miestas.
Tačiau nykštukai turėjo vieną paslaptį. Dieną jie stovi ramūs ir kantriai klausosi praeivių. O naktį, kai miestas nutyla, aptaria viską, ką per dieną matė.
Jie prisimena pirmuosius pasimatymus, vaikų juoką, šeimų nuotraukas, išvykusiųjų sugrįžimus ir žmones, kurie prie jų nusifotografavo dar būdami maži, o po daugelio metų sugrįžo jau su savo vaikais.
Todėl sakoma: jeigu prie Trijų nykštukų sugalvosi gerą norą, Šypsius padės neprarasti vilties, Gudrius parodys teisingą kelią, o Saulius pasirūpins, kad tavo dienoje atsirastų bent vienas šviesus spindulys.
O per savo jubiliejų jie nusprendė atskleisti dar vieną paslaptį.
Šiauliuose visada buvo daugiau nei trys nykštukai.
Jais trumpam tampa visi, kurie saugo gerą nuotaiką, fotografuojasi ar kada seniau pozavo su nykštukais, nepamiršta miesto istorijų ir padaro bent vieną gerą darbą kitam žmogui.
Todėl šiemet, per nykštukų balių, kiekvienas galės būti priimtas į Šiaulių nykštukų broliją.
Reikės tik nusišypsoti, nusifotografuoti ir prisiekti: Aš, Šiaulių nykštukų brolijos narys, pažadu saugoti gerą nuotaiką, šypsotis dažniau ir bent kartą per dieną padaryti gerą darbą kitam žmogui.
Tuomet Šypsius, Gudrius ir Saulius žinos – jų pradėtas darbas mieste bus tęsiamas.
