Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikystėje įgyti mitybos įpročiai dažnai išlieka ir suaugus, todėl sveikatai palankios mitybos ugdymas bei skatinimas šiame amžiuje yra ypač reikšmingas.
Pirmuosius socialinius ryšius ir kasdienius elgesio modelius vaikas įgyja šeimoje, o švietimo įstaiga tampa reikšminga aplinka, kurioje šie įpročiai toliau formuojami ir įtvirtinami.
Mokinių maitinimo organizavimas yra vykdomas remiantis sveikatai palankios mitybos principais, teisės aktais, higienos normomis bei reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V – 964 „Dėl vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas).
Tokiu būdu siekiama užtikrinti saugų, visavertį ir subalansuotą mokinių maitinimą bei diegti visiems asmenims, susijusiems su maitinimo organizavimu, atsakingą požiūrį į maitinimo kokybę.
Vadovaujantis aukščiau minimo Tvarkos aprašo nustatytais reikalavimais, apibrėžiami rekomenduojamų ir ribojamų vartoti maisto produktų grupės, patiekalų maistinė sudėtis ir energinė vertė, maisto gamybos, laikymo ir pateikimo reikalavimai.
Šis Tvarkos aprašas yra priemonė, pagal kurią visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje, pagal kompetenciją vertina vaikų maitinimo organizavimą.
Švietimo įstaiga ir kiti su maitinimo organizavimu susiję asmenys, tokie kaip maitinimo paslaugos teikėjas, atsakingi už tinkamą mokinių maitinimo vykdymą.
Tvarkos aprašu yra siekiama užtikrinti, kad mokiniams kasdien maistas būtų tiekiamas šiltas, pagamintas ir patiektas tą pačią dieną bei pirmenybė būtų teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams.
Ugdymo įstaigos vadovo patvirtintuose valgiaraščiuose turi būti užtikrinama maisto produktų bei patiekalų įvairovė, atsižvelgiama į sezoniškumą, rekomenduojamas mokinių paros energijos ir maistinių medžiagų normas.
Maisto patrauklumas ir estetiškas pateikimas yra reikšmingi veiksniai, skatinantys vaikus rinktis mokykloje paruoštus patiekalus.
Tėvai mokyklos internetinėje svetainėje gali pamatyti valgiaraščius, pagal kuriuos yra vykdomas mokinių maitinimas ir iš anksto su vaikais aptarti, kuriuos patiekalus ar jų derinius gali rinktis pietų metu.
Neretai mokyklose sudarytos sąlygos pietauti iš namų atsineštu maistu ar jį pasišildyti, todėl svarbu užtikrinti šių patiekalų laikymo sąlygas, kad patiekalai išliktų saugūs vartoti.
Tvarkos aparašas taip pat nurodo, jei vaikui įdedama papildomai maisto arba atnešama jo į organizuojamas šventes, jis turi atitikti reikalavimus, todėl nerekomenduojama į priešpiečių dėžutes ar pietums skirtus termosus dėti šių maisto produktų:
- bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kitų riebaluose virtų, skrudintų ar spragintų gaminių;
- saldainių;
- šokolado ir šokolado gaminių;
- valgomųjų ledų;
- pieno produktų ir konditerijos gaminių su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu;
- pieno produktų su alyvpalmių aliejumi; kramtomosios gumos; gazuotų gėrimų;
- energinių gėrimų;
- maisto produktų, papildytų B grupės vitaminais;
- sultinių, padažų koncentratų; padažų su spirgučiais;
- šaltai, karštai, mažai rūkytų mėsos gaminių ir mėsos gaminių, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos;
- ir kt.
Pilnas sąrašas pateiktas aukščiau nurodytame tvarkos parašo 19 punkte).
Nemaža dalis Klaipėdos miesto švietimo įstaigų maitinimą organizuoja pagal švediško stalo principą.
Švediško stalo principas apibūdinamas kaip pažangus būdas ugdyti savarankiškumą, atsakomybę už maisto švaistymą bei diegti sveikatai palankios mitybos įpročius.
Šis maitinimo organzavimo būdas gali būti vasapusiškai užtikrinamas, kai bendradarbiauja visa ugdymo įstaigos bendruomenė, mokiniai, padagogai bei tėvai.
Visa šeima gali susipažinti su švediško stalo rekomendacijomis (/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/vaiku/svedisko/) bei jas aptarti su vaikais.
Itin svarbus vaikų informavimas, nuolatinis priminimas apie būtinybę plauti rankas prieš pietaujant, nes tai gali padėti sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo riziką.
Maisto produktams tiekti, ugdymo įstaigose, nustatyti kokybės reikalavimai.
Tiekiami produktai yra atrinkti pagal jų gamybos būdą, sudedąmasias dalis ir vaikams pateikiami tik Tvarkos aprašo reikalavimus atitinkantys maisto produktai. Mokiniai mokykloje gali įsigyti produktus pažymėtus simboliu „Rakto skylutė“.
Šių maisto produktų sudedamosios dalys yra sveikatai palankesnės, lyginant su kitu, tos pačios grupės produktu.
Tokiuose produktuose druskos, cukraus, sočiųjų riebalų ir skaidulų kiekis yra kur kas mažesnis, todėl labiau palankus vartoti.
Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos (2025) rekomenduoja ankštinių daržovių vartoti bent keletą kartų per savaitę.
Šios daržovės, tokios kaip lęšiai, žirniai, avinžirniai, pupos) yra gausus skaidulinių medžiagų, baltymų, geležies, cinko, kalcio šaltinis. Dėl šios priežasties rekomenduojama ankštines daržoves vartoti dažniau.
Vadovaujantis Tvarkos aprašu mokiniams kasdien turi būti tiekiamas augalinis patiekalas, ankštinės daržovės ir jų patiekalai tiekiami ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, mokyklose, kuriose vykdomas tik vienas ar du maitinimai per dieną.
Tokiu būdu, mokiniams yra sudaryta galimybė vartoti daugiau augalinių patiekalų ir ugdyti sveikatai palankios mitybos įpročius.
Siekiant, kad sveikatai palankios mitybos rekomendacijos taptų mokinių kasdieniais įpročiais, būtinas šių maitinimosi gairių nuoseklus tęstinumas šeimoje. Tik glaudus šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimas sudaro galimybes formuotis ilgalaikiams, sveikatai palankiems vaikų mitybos įpročiams.
• Informaciją rengė mitybos specialistė Rūta Genutė
Šaltiniai:
- https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.411986/asr
- Establishing dietary habits during childhood for long-term weight control – PubMed
- https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/vaiku/svedisko/
- https://www.hi.lt/leidinys-57/metodine-medziaga-visuomenes-sveikatos-biurams/sveikos-ir-tvarios-mitybos-rekomendacijos2/
