Skaudi ir netikėta žinia – netekome ilgamečio Mokytojo, visuomenininko, bendruomeninių vertybių puoselėtojo, Šukionių kaimo gyventojo Stanislovo Montvido.
Nedaug rasime tokių asmenybių, kurios nuo pat gimimo iki paskutinių gyvenimo dienų visą širdį atiduoda mylimai gyvenvietei, kurioje gimsta, auga, dirba, užsiima aktyvia visuomenine veikla. Tas širdžiai mielas kraštas Stanislovui visada buvo Šukioniai.
Visam laikui šiame kaime S. Montvidas įsitvirtino po mokslų Vilniuje, kur tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute baigė rusų kalbos ir literatūros studijas. 50 gyvenimo metų iš pašaukimo dirbo Mokytoju. Jaunajai kartai kartu su rusų kalbos ir kūno kultūros pamokomis, diegė tikrąsias vertybes: meilę savo kraštui, sąžiningumą ir nuoširdumą. Dėl to retai kada būdavo tokia diena, kad jo neprisimintų buvę auklėtiniai ir mokiniai, su pagarba jį sveikindavę asmeninių švenčių progomis, su šiluma kviesdavę į klasių susitikimus.
Kūno kultūros Mokytoju Stanislovas buvo ne tik mokykloje. Visąlaik pats aktyviai sportavęs, sveikos gyvensenos principus jaunimui toliau diegė įvairių varžybų, sporto švenčių metu, kurias dažniausiai ir organizuodavo. Kelis metus dirbęs Pakruojo sporto centro sporto organizatoriumi-metodininku, sporto bendruomenės prisiminimuose jis visada išliks kaip puikus pagalbininkas sporto renginių organizavimo, planavimo, teisėjavimo klausimais.
12 metų S. Montvidas atidavė vietos bendruomenei, buvo bendruomenės pirmininkas, ne kartą išrinktas ir Šukionių kaimo seniūnaičiu. Gyvenęs kaimo žmonių problemomis, jis kartu sugebėdavo ir motyvuoti gyventojus, ir inicijuoti svarbių projektų vykdymą. Jo dėka sena kaimo parduotuvė virto jaukiais bendruomenės namais, įgyvendinta nemažai kitų projektų, kurie pagražino kaimo erdves, prisidėjo prie šukioniečių gerovės.
Dalis pažinojusių, S. Montvido nepamirš ir dėl visada principingos, bet tolerantiškos nuomonės politiniais klausimais. Lietuvoje išaušus Nepriklausomybei, ši asmenybė tapo pirmosios rajono Tarybos nariu. Nors vėliau aktyviai politikoje nedalyvavo, visada palaikė socialdemokratiškas idėjas, paskutiniu metu buvo rajono savivaldybės Etikos komisijos narys.
Kai atsitraukdavo nuo įprastų kasdienių veiklų, Stanislovas mėgo žvejoti, retai kada dieną praleisdavo be įdomios knygos rankose. Nors visą gyvenimą paskyrė Mokytojo profesijai, grįždavęs po pamokų stengėsi sužinoti dar kažką naujo, nuolat tobulėjo, nebuvo sričių, kurios jam nebuvo įdomios.
Dėl tėvelio ir senelio netekties nuoširdžiai užjaučiame dukras Sonatą ir Ingridą, anūkes Patriciją ir Kotryną, ir visus artimuosius.
Stanislovas Montvidas pažinojusių atmintyje išliks kaip ramumos, tolerancijos, inteligencijos, atviros širdies ir nuoširdumo pavyzdžiu.
Artimųjų prašymu, atsižvelgiant į sudėtingą situaciją, į paskutinę kelionę S. Montvidą palydėkime šviesiomis mintimis, gražiais ir viltingais prisiminimais.