Kur kokiame krašte tik nerasime savo tautiečių. Verslininkė Simona su šeima išvyko į Tailandą, ne ekonominių bėdų spaudžiama, o norėdama pamatyti pasaulį. Čia ji stebi visai kitokį gyvenimą negu Europoje, kur gausu įtampų, visi gyvena griežtai apibrėžtu ritmu. Čia žmonės labiau atsipalaidavę, daug saulės vaisių ir ramybės. Tiesa, ponios Simonos lietuvių kalbos stilius jau rodo gyvenimo toli nuo gimtinės įtaką. Tailandiečiai.lt įkūrėja apie egzotišką gyvenimo kelią prabilo išskirtiniai mūsų skaitytojams.
Jūs gyvenate Tailande – nuo ko viskas prasidėjo?
Į Tailandą atsikraustėme prieš daugiau nei 4 metus. Kaip ir viskas, pirmiausia prasidėjo nuo minties. Kurį laiką stebėjau žmones, kurie keliauja po pasaulį, kurie pakeičia kardinaliai savo gyvenimus, kurie imasi to, apie ką svajojo, o mano svajonė ir buvo – pakeliauti, pagyventi kitaip. Gyvenome komfortiškai, dirbome geruose darbuose, turėjom savo verslą, bet supratau, kad ne pinigai laimę neša, anaiptol – darbai, verslas mums atimdavo daug laiko, mažai jo leidome kartu, keliaudavome kartu dar rečiau… Tad atėjo laikas pokyčiams – pardavėme verslą, atsisveikino mano vyras su savo buvusiu darbdaviu ir kelias naujiems iššūkiams buvo atviras. Galima sakyti, kad Tailandas pasirinko mus (svarstėme ir apie Bali salą Indonezijoje), nusipirkom bilietus likus kelioms savaitėms iki išvykimo, neturėjom daug laiko analizei kur ir ką darysim, tiesiog susikrovėm daiktus (dabar galvoju, kad jų stipriai per daug) ir išvykom į savo didžiausią gyvenimo kelionę neturėdami jokio konkretaus plano.
Kuo skiriasi gyvenimas Tailande ir Lietuvoje? Kokius pagrindinius skirtumus pajautėte?
Žinoma, visų pirma klimatas – Tailande saulė šviečia 300 dienų per metus, o karšta visus metus. Pastebėjome, kad čia žmonės daugiau šypsosi, labiau atsipalaidavę, į iššūkius žiūri ramiai (ir dažniausiai su jais nieko nedaro). Neabejoju, kad tai ne tik budizmo, bet ir saulės įtaka. Žinoma, tai ne visada didelis privalumas, bet būtent šios savybės mus moko kantrybės, priimti viską taip, kaip yra. Ir dėl saulės mums reikia gerokai mažiau drabužių, nereikia mokėti už šildymą. Čia reikia mokėti už šaldymą. Europietiškos tvarkos, sistemos čia nerasite – lengvas chaosas vyrauja visą laiką, bet čia svarbiau – ramybė ar chaosas tavo viduje.
Iš išorinių dalykų 1 taškas Tailando naudai – alkoholio suvartojimas. Grįžus į Lietuvą per pirmą apsipirkimą parduotuvėje matau daugiau alkoholį perkančių nei Tailande per visus metus, jau nekalbu, kad čia apsvaigusį žmogų esu mačius vos kelis kartus (neskaitant užsieniečių). Mes ir patys Tailande atsisakėme alkoholio.
O rutina, panaši kiek į Lietuvišką – jei pradžioje keliavome, tai dabar ir dirbame, vaikai eina į mokyklą. Kita vertus tikrai keliaujame daugiau – gyvename labai patogioje tam vietoje – Krabi, kur yra ir oro uostas, ir aplink yra daug salų, nacionalinių parkų, tad kelių valandų atstumu galime daug ką aplankyti.
Kaip pavyko adaptuotis svetimoje šalyje?
Iš pradžių buvo per karšta, šiek tiek vargino nežinia ką darysime ateityje, vaikai nekalbėjo angliškai, bet viskas kai negalvoji apie tai, kas sunku, o fokusuojiesi į kitus dalykus, tai viskas paprastai ir greitai išsisprendžia. Iki šiol būna, kad priimti vieną ar kitą situaciją nėra lengva dėl mūsų kultūrinių skirtumų, tačiau atsitrauki, supranti, kad tu esi čia svečias, įkvepi, iškvepi ir numoji ranka – yra kaip yra.
Kodėl verta aplankyti šią šalį?
Ši šalis ideali planuojantiems pirmą kelionę po Aziją. Labai patogi keliauti, yra daug informacijos tiek norintiems keliauti savarankiškai, tiek su grupe, labai skanus maistas, daug vaisių – ananasais, arbūzais, bananais ir kokosais džiaugiamės visus metus, kiti vaisiai sezoniai. Čia šilta visus metus, saulė – didžiąją metų dalį, labai daug ką pamatyti, daug žymių ir nelabai lankytinų vietų. Jums tikrai neužteks mėnesio joms visoms aplankyti, tad jei Tailandas patiks – visuomet galėsite grįžti. Čia rasite ir didmiesčių, ir naktinio gyvenimo, linksmybių, ir nuostabios gamtos, ramybės, gerų paplūdimių, daug salų, kalnų. Tailandas tiks ir nedidelio biudžeto keliautojams, ir ieškantiems prabangos – čia rasite visko.
Kuo dabar užsiimat, gyvendami šioje šalyje?
Turime daug veiklų, bet svarbiausia – kad darome tai, kas abiem su vyru patinka. Kai jaučiame, kad veikla nebeteikia malonumo ir džiaugsmo, nepaisant, kad ji finansiškai naudinga, atsisveikiname su ja ir tiesiog judame ta kryptimi, kuri mums yra maloni. Šiuo metu rašome www.tailandieciai.lt straipsnius, dirbame su turistais – planuojame keliones, dėliojame maršrutus, lydime grupes, aš organizuoju stovyklas moterims, vyras – nardo. Žinoma, tai labai sezoninis verslas, trunkantis apie 7 mėnesius per metus, tad vyras taip pat dirba su Google Adwords kompanijomis, kuria internetinius puslapius – tai duoda mums finansinio stabilumo. Anksčiau konsultuodavome nedideles įmones, kaip daryti verslą internetu, bet tam šiuo metu laiko nebeliko.
Prieš 3 metus pradėjau savo dvasines keliones, pernai tapau sertifikuota meditacijų trenerė, tad vedu ir meditacijų praktikas mūsų bendruomenės moterims, taip pat meditacijų stovyklas Lietuvos moterims Tailande ir Lietuvoje.
Koks jūsų ryšys su Lietuva?
Labai stiprus. Nesame mes „darbo” emigrantai, visada labai mylėjome ir mylime Lietuvą, neišvykome iš šalies dėl finansinių sunkumų, visada matėme ir Lietuvoje daug galimybių, vis dar turime savo verslą ten, mokame mokesčius. O Tailande per beveik kiekvieną Lietuvos šventę suburiame čia keliaujančius tautiečius bent trumpam susibėgimui, iškeliame vėliavą, sugiedam himną. Aš pati Lietuvoje praleidžiu bent keletą mėnesių per metus, grįžtam atostogauti, vedu meditacijų mokymus, stovyklas – kitaip tariant, parvežu tailandietiškos saulės, vaisių ir ramybės. Šiuo metu jaučiu balansą – 2-3 mėn. Lietuvoje ir likę – Tailande. Taip pat vaikus mokome lietuvių kalbos, nes tikrai siejame savo ateitį su savo gimtine.
Kokio dydžio lietuvių bendruomenė Tailande?
Na, didesnė bendruomenė yra tik Bankoke, visur kitur esame labai išsimėtę – kas Šiaurės Tailande, kas Pietų, kas Rytų, tad sakykime lietuviškos Tailando bendruomenės netgi nėra. Kadangi nėra ambasados, nėra konsulato, tai ir bendri renginiai vyksta tik Bankoke. Kartais su pavydu stebiu Singapūro bendruomenės cepelinadienius – mikro šalyje palaikyti ryšius žymiai lengviau. O tik kartu mes stipresni!
Kaip sekėsi prisijaukinti kalbą ir papročius?
Vis dar procese ir nebūtinai visada lengvame. Nebūna mėnesio, kad apie Tailando kultūrą nesužinočiau ko nors naujo, nepadaryčiau kokio nors naujo atradimo, bet vis tik, daugiausiai kultūrinių suvokimų man atėjo pernai 11 dienų praleidus budistų vienuolyne. Tai tiesiog kitokia kultūra, tu ją priimi, prisitaikai arba ne. O kalba nėra lengva, toninė – tai reiškia, kad skirtingu balso tonu ir tembru pasakytas žodis turi visai kitą reikšmę. Tiesa, mūsų vaikai mokykloje turi T ailando kultūros pamokas, yra pramokę tajų kalbos.
Su kokiais nuotykiais susiduriate, gyvendama šioje šalyje?
Na, net nežinau ką laikyti nuotykiu – viskas tiesiog gyvenimas, patirtis, pamokos. Iš pastarųjų nutikusių naujausia pamoka – praeitą mėnesį su vyru vykome atostogų ir į oro uostą išvykome per vėlai. Tai tiesiog dažno keliavimo „šalutinis poveikis”, per didelis atsipalaidavimas. į oro uostą atvykome likus 10 min. iki registracijos uždarymo! Skridome į užsienį, tad patyrėme nemažai streso važiuojant ryte kamščių metu per Bankoko centrą.
Iš gyvenimo Tailande tai galiu papasakoti vieną istoriją, kuri atskleidžia tailandiečių požiūrį į daug ką – prieš pora metų sugedo mūsų kambario durų spyna. Šeimininkai išėmė ją ir pasakė, kad atvažiuos rytoj įdėti. Tas „rytoj” tęsėsi ko gero gerus 1,5 metų, kol galiausiai patys ją nusipirkome ir išsikvietėm meistrą sutvarkyti.
Yra ir dar viena istorija, kai Kuala Lumpūre, Malaizijoje negavome vizos grįžti į Tailandą. Tai tik priminė, kad čia esi tik svečias.
