I daba įsivaizduok: 2026 metų rugpjūčia 25-a, antradienis, 21 valanda. Šiauliai. Dramos teatras. Didžioji salė. Lauke da vasara, mieste jau naktūnišks bruzdesys, prasided „Sarkazma tyrimai #7“.
Tik čia nieks nedės sarkazma po stiklu kaip muziejuj. Nieks nesakys: „Prašom pažiūrėt, štai čia eksponuojams rets lietuviška humora pavyzdys.“
Ne. Čia bus gyvs reikals. Su ekspromtu, improvizacija, tekstu, pauze, žvilgsniu, reakcija ir tuo keistu momentu, kai visa sali suprant, ka ką tik buvo pasakyta labai juokingai, bet kartu ir labai tiksliai. [PROGRAMA] [BILIETAI]
Bus tyrinėjama, kaip gimst sarkazmas. Ar jis iš tikrųjų gimst? Gal jis tiesiog išlend iš žmogaus tada, kai tas žmogus jau nebegal tylėt?
Gal ekspromts nėr juoks ekspromts, o ilga mąstyma, stebėjima, skaityma, klydima, griuvima, atsistojima ir da viena sakinia perrašyma rezultats?
O gal, kaip dažnai nutink Šiauliuose, užtenk tik tinkamai ištart žodį „acts“ i puse Lietuvos kalbotyras istorijas praded braškėt?
Aidas Puklevičius
Aids apie Šiaulius yra pasakęs taip, kad po to net treningai atroda kaip kultūros pavelds. Jo mintis apie Šiaulius kaip Lietuvos Niudžersį jau pati prašos atskira paminkla.
O kur dar „Tepaded man Dievs“, „liūc“, „begemoc“ i klausims, kas būtų nutikę norminei kalbai, jeigu didieji kalbininkai būtų gimę čia, pas mus, kur žodžiai kartais ein ne iš burnos, o tiesiai per charakterį. [PROGRAMA] [BILIETAI]
Bet Aids nėr tik žmogus su geru bajeriu kišenėj. Jis yr kūrybinia rašyma vadovs, moderatorius, žurnalists, romanų autorius, serialų scenarists, „Sidabrinės gervės“ laureats už „Zero II“ scenarijų kartu su kolegomis.
Jis mok tekstą ne tik parašyt, bet ir priverst jį dirbt. O kai teksts dirb gerai, tada jis ne tik juokin. Jis da ir išduod, kur skaud.
Viačeslavas Mickevičius (Slavka)
Slavka visai kits vulkans. Žmogus orkestras, katras gal ryte būti miške, dieną kalbėt apie valstybes reikalus, vakare juokint žmones, o naktį da sugalvot, ka reik kažką daryt, nes vien juoktis nebeužtenk.
Jo frazi „Galime grybauti miške, bet ne ministerijoje“ jau gyven sava gyvenimą, nes tokie sakiniai būn kaip degtukai – maži, bet uždeg daug. [PROGRAMA] [BILIETAI]
Slavka kalb apie rimtus dalykus taip, ka nesinori nusukti akių. Apie politiką, kultūrą, kasdienybę, nuovargį, grasinimus, provokacijas, patriotizmą i tą keistą žmogaus pareigą neišprotėt pačiam, bet dar kažkaip linksmint kitus.
Ir štai jie abu sėd scenoj. Viens – teksta žmogus, galintis sakinį išlankstyt kaip origamį. Kits – gatvės cirka ir gyvenima improvizacijas meistras, galintis iš bardaka padaryti numerį, bet taip, ka po jo jau nebe taip pat žiūri į tą bardaką.
Inga Norkutė
Ta paniki moderuos. Ji ves. Kabins. Klaus. Gal i prispaus. Nes kai Inga scenoj saka „tai kai pavara panikes“, labai gal būt, ka kažkam scenoj teks ne tik pavaryt, bet ir paaiškint, iš kur tas pavaryms atsirand.
A sarkazma galim išmokt? A yr kokie nors pratimai? Sarkazma trenažai? Gal reik kas rytą prieš veidrodį tris kartus pasakyt: „Valstybėj viskas kontroliuojama“, i jeigu neprapliumpi juoktis – da nesi pasiruošęs? [PROGRAMA] [BILIETAI]
Gal reik mokėt cirka elementus, turėt greitą liežuvį, aštrų protą i bent vieną vaikystes traumą iš daugiabučia kiema? O gal užtenk tiesiog ilgai stebėt gyvenimą, kol jis pats tamp tekstu?
„Sarkazmo tyrimai #7“ bus apie tai, kas vykst iki juoka. Apie tą sekundę, kai galvoj gimst mintis. Apie pauzę prieš sakinį. Apie drąsą pasakyt.
Apie atsakomybę neperlenkt. Apie improvizaciją, katra atroda lengva tik tiems, katrie niekad nebandi improvizuot. Apie tekstą, katras tur būt i juokings, i taiklus, i da gyvs, nes jeigu sakinys gražus, bet negyvs, tai čia jau ne sarkazmas.
Bus kalbama ir apie socialinius reikalus. Kodė jie šiandien tokie svarbūs? Kiek da bus bardaka valstybėj? Kiek žmogus gal juoktis, kol suprant, ka juokias ne iš to, jog lengva, o iš to, ka kitaip būtų per sunku? Ir kodė tie, katrie mok juokint, dažnai mata daugiau negu tie, katrie visą gyvenimą kalb labai rimtai?
Abi žvaigždes dalinsis sava kūrybas paslaptimis. Saikingai, aišku, nes paslaptys brangiai kainuoj, o Šiaulių naktys da neįvedi atskira mokesčia už gerą sakinį.
Bus istorijų, bandymų, nesėkmių, taiklių pastebėjimų ir galbūt tokių momentų, kai salė nutils ne todėl, kad nejuokinga, o todėl, kad pataikė.
Renginys truks 92,35 minutes. Kode ne 90? Tode, ka „Šiaulių naktyse“ net trukmė tur turėt charakterį. [PROGRAMA] [BILIETAI]
Tad rugpjūčio 25-osios vakarą ateikit į Šiaulių dramos teatrą. Ateikit ne tik pasijuokti. Ateikit pažiūrėti, kaip juoks daroms.
Kaip mintis tamp sakiniu. Kaip sakinys tamp smūgiu. Kaip scenoj susitink Aids, Slavka i Inga, o iš to susitikima gimst tas keists eteria rezultac, katro paskui normaliai niekam nepaaiškinsi.
