Bulvės kaip garnyras, bulvės salotose, bulvės kaip pagrindinis patiekalas (kas gali būti skaniau už minkštučius, burnoje tirpstančius cepelinus!), bulvės kaip desertas (užkietėję „bulviamanai“, panaršę internete, gali rasti netgi saldaus bulvių pyrago receptą)…
Statistinis lietuvis bulvių suvalgo tiek daug, jog pastarosios pelnytai gali būti vadinamos ir net… duona kasdienine. O jei norite ne tik valgyti, bet užsiimti ir žemės ūkio darbais, bulvių galite pasisodinti ir patys. Tai – nereikli, mūsų klimato sąlygomis puikiai auganti daržovė.
Tiesa, sėklinės bulvės, norint džiaugtis nekukliu derliumi, turi būti laikomos atitinkamomis sąlygomis, tad neretai tikslingiausia šias įsigyti iš prekybininkų, besispecializuojančių šioje srityje. Tų, kurie myli bulves ir žino, kas pastarosioms yra geriausia!
Ką „žaliam“ augintojui reikia žinoti apie sodinti ketinamų bulvių perrinkimą?
Jau pats pirmasis etapas – sėklos paruošimas – yra glaudžiai susijęs su būsimo derliaus gausa bei kokybe. Viena dažniausių klaidų – įprotis rūšiuoti bulves prieš pat šias sodinant. Šį darbą, nepriklausomai nuo to, kur buvo laikomos bulvės, atlikite iki balandžio vidurio. Jei bulvių daigai yra nulaužomi prieš sodinant, logiška, jog praeis ilgesnis laiko tarpas, kol šios ir vėl sudygs.
Rūšiuoti reikia net ir tas bulves, kurios, laikytos tinkamoje patalpoje, nesudygo. Papilkite sėklines bulves plonu sluoksniu, taip leisdami šioms sušilti ir prasivėdinti. Sudarius tokias sąlygas, bulvės, išleidusios neilgus daigus, pasiruoš dygimui dirvoje, o derlius, lyginant su sodinimu be tokio paruošimo, padidės net 6-8 proc.
Ruošdami bulves sodinimui, šias išskirstykite pagal dydį. Didesnės bulvės, kurios sudygsta greičiau, gali būti sodinamos rečiau, mažesnės – tankiau, skiriasi ir pastarųjų priežiūra. Atsižvelgus tai, galima sulaukti ir ankstyvesnio, gausesnio derliaus.
Idealiausias variantas sodinimui – vidutinės, 60-80 g svorio bulvės. Smulkiausios sodinimui tinkamos bulvės neturėtų būti mažesnės nei 35 g, priešingu atveju derliaus sumažėti gali net iki 18 proc. Svarbu paminėti, jog smulkios bulvės ne tik dygsta lėčiau, bet ir dažniau pakenktos kenkėjų, galinčių apkrėsti įvairiomis ligomis ir savo „koleges“.
Tiesa, mažas bulves, prieš tai įsitikinus, ar jos yra sveikos, tikslinga naudoti norint padauginti naują bulvių veislę. Beje, netikslinga ir neekonomiška sodinimui naudoti ir dideles, 100-120 g sveriančias sėklines bulves. Jų teritorijos užsodinimui reikės daugiau, tačiau tai vargu ar atsipirks, kadangi derlius, lyginant su vidutinio dydžio daigais, išauga nežymiai.
Amžinas klausimas: pjaustyti ar ne?
Kanadoje, JAV bei kai kuriose kitose užsienio valstybėse plačiai taikoma bulvių gumbų pjaustymo praktika. Vienas šios procedūros tikslas aiškus – sėklos taupymas. Taip pat reikia paminėti, jog gumbai, išaugę iš supjaustytų bulvių, bus didesni, tiesa, kiekis šių taip pat bus mažesnis. Atrodytų, idealus variantas, tačiau pjaustyti sėklinių bulvių neskubėkite.
Mūsų gamtinės sąlygos pjaustytų bulvių augimui nėra itin palankios. Rizikuojama, jog, esant šaltam pavasariui, dalis bulvių, ypač pasodintų vėsioje vietoje, supus, kitos – išdygs vėliau. Sausra irgi kelia pavojų: supjaustytos bulvės tiesiog sudžiūsta.
Jei visgi jūsų turimos bulvės yra per didelės (taip nenutiks, jei pirksite rinktinę sėklą iš profesionalių pardavėjų), šias pjaustyti galite, tačiau turėtumėte žinoti kelis svarbius niuansus. Visų pirma, pjaustykite bulves ne prieš pat sodinimą, bet 3-4 savaites prieš tai.
Išvengsite pavojaus, jog žemėje esantys ligų sukėlėjai pateks į bulvę per šviežią „žaizdą“ ir paskatins šios puvimą, tad ir derliaus tikėtis galėsite geresnio. Sėklai supjaustytas bulves reikia laikyti sausoje, vėsioje, šviesioje patalpoje, papiltas maždaug 20 cm sluoksniu.