Sanus Axis kineziterapeutas pataria: klaidos, kurios gali sulėtinti atsistatymą po traumos

Trauma – tai bet koks raumenų, sausgyslių, raiščių, kaulų ar sąnarių pažeidimas, atsiradęs sportuojant ar užsiimant kita fizine veikla. 

Nors dauguma traumų gyja savaime, tyrimai rodo, kad 50–70 proc. sporto traumų yra pasikartojančios – dažniausiai dėl to, kad į fizinį krūvį grįžtama per anksti arba gydymosi metu daromos klaidos, kurios pailgina atsigavimo laiką.

Skausmo išnykimas dar nereiškia, kad audinys visiškai atsistatė – žmogus gali jaustis pasveikęs, nors raumenų jėga, judesių amplitudė ir kūno pusiausvyros pojūtis (propriocepcija) dar nėra atkurti iki buvusio lygio.

Sanus Axis kineziterapeutai paaiškina, kurios dažniausios klaidos sulėtina gijimą ir kaip jų išvengti, kad trauma nepasikartotų.

Kodėl gijimas trunka ilgiau, nei atrodo?

• Skausmas išnyksta greičiau nei sugyja audinys – pažeistas raištis ar sausgyslė nustoja skaudėti gerokai anksčiau, nei faktiškai atgauna pirminį tvirtumą. Grįžimas prie krūvio pasikliaujant vien savijauta, o ne realia audinio būkle, yra dažniausia pakartotinės traumos priežastis.
• Raiščiai gyja lėčiau nei raumenys – raiščiuose yra gerokai mažiau kraujagyslių nei raumenyse, o būtent krauju atnešamos medžiagos audinį atstato. Dėl to raiščio pilnas atsistatymas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų, net jei skausmas dingo po kelių savaičių.
• Per ilgas poilsis kenkia beveik taip pat, kaip ir per ankstyvas krūvis – visiškai nejudinama vieta praranda raumenų jėgą, o tai apsunkina saugų grįžimą prie įprastos veiklos. Ttiek per anksti pradėtas, tiek pernelyg ilgai atidėliojamas krūvis trukdo tinkamai sugyti.
• Kiekvienas praleistas žingsnis paveikia visus vėlesnius – jei, pavyzdžiui, pereinama prie sportinių judesių ar didesnio krūvio dar neatkūrus pilnos raumenų jėgos, ši spraga niekur nedingsta, o tik perkeliama į kitą etapą. Dėl to pakartotinės traumos rizika išlieka didelė.

Daugiau informacijos apie tinkamą reabilitaciją → Reabitacija po traumų klinikoje Sanus Axis.

1 klaida: per ilgas arba per agresyvus šaldymas

Ledas iš tiesų mažina skausmą ir tinimą pirmosiomis valandomis po traumos, tačiau naudojamas per ilgai ar per dažnai (praėjus kelioms dienoms), jis gali slopinti natūralų uždegiminį procesą, kuris būtinas audiniui atsinaujinti. 

Rekomenduojama šaldyti 15–20 minučių kas 2–3 valandas pirmąją parą, o vėliau naudoti šaltį tik esant skausmui, ne kaip įprastą kasdienę procedūrą.

2 klaida: priešuždegiminių vaistų vartojimas iškart po traumos

Tokie vaistai kaip ibuprofenas ar diklofenakas slopina uždegiminį atsaką – natūralią, būtiną gijimo proceso dalį. Jų vartojimas pirmosiomis 48 valandomis po raumens ar sausgyslės pažeidimo gali sulėtinti audinio atsistatymą. 

Skausmui malšinti šiuo laikotarpiu geriau tinka paracetamolis, o priešuždegiminius vaistus, jei jų reikia, geriau vartoti vėliau.

3 klaida: per ilgas visiškas nejudėjimas

Ilgą laiką visiškai nejudinama galūnė praranda raumenų jėgą ir tampa silpnesnė, nei buvo prieš traumą – tai vėliau padidina pakartotinės traumos riziką.

Net kai pati pažeista vieta imobilizuota, sveikosios galūnės ir neimobilizuotų segmentų judinimas palaiko bendrą kraujotaką ir sulėtina raumenų jėgos nykimą traumuotoje pusėje.

4 klaida: grįžimas prie krūvio pagal kalendorių, o ne pagal audinio būklę

Net nedidelis jėgos skirtumas tarp sveikos ir pažeistos pusės verčia kūną kompensuoti – žmogus nesąmoningai daugiau apkrauna sveikąją pusę arba pakeičia judesio techniką, kad apsaugotų silpnesnę vietą.

Ilgainiui toks kompensavimas perkrauna kitas struktūras – kelius, klubus ar stuburą – ir gali sukelti jose lėtinį skausmą.

5 klaida: propriocepcijos (kūno padėties pojūčio) ignoravimas

Trauma pažeidžia ne tik raištį ar raumenį, bet ir receptorius, siunčiančius smegenims informaciją apie sąnario padėtį erdvėje. 

Jei ši funkcija neatstatoma tikslingais pratimais, raumenys nespėja laiku suveikti ir apsaugoti susilpnėjusią vietą nuo pavojingos padėties – net jei jėga ir judesių amplitudė jau atrodo atsistačiusios.

6 klaida: bandymas skubinti ankstyvuosius reabilitacijos etapus

Reabilitacija turi aiškią eigą – pirmiausia suvaldomas skausmas ir tinimas, tik tada palaipsniui atkuriama judesių amplitudė ir tik po to pradedama stiprinti raumenis. 

Jei stiprinamieji pratimai pradedami dar nepilnai atkūrus judesių amplitudę, sąnarys apkraunamas judesiais, kurių dar negali saugiai atlikti. 

Jei judesių amplitudė forsuojama dar neatslūgus ūmiam skausmui ir tinimui, papildomas krūvis tenka audiniui, kuris tuo metu yra pažeidžiamiausias. Abiem atvejais tai gali pratęsti gijimo laiką.

Kada reikia specialisto pagalbos?

• Skausmas ir patinimas nepraeina per 7–14 dienų – tai viršija įprastą gijimo laiką lengvesnėms traumoms ir gali reikšti, kad pažeidimas rimtesnis, nei atrodė iš pradžių, arba kad gijimo procesas sutrikęs.
• Buvo atlikta operacija arba ką tik nuimtas gipsas ar įtvaras – ilgą laiką imobilizuota vieta būna praradusi nemažai raumenų jėgos ir judesių amplitudės, todėl be tikslingų pratimų savarankiškai atkurti pilną funkciją paprastai nepavyksta, o bandymas iš karto grįžti prie įprasto krūvio padidina pakartotinės traumos riziką.
• Vargina senos traumos pasekmės arba lėtinis sąnario, nugaros ar kaklo skausmas – jei skausmas kartojasi ar visiškai neišnyko, tai dažniausiai reiškia, kad pirminė priežastis (pvz. neatstatyta raumenų jėga ar judesio technika) liko nepašalinta ir vien skausmo malšinimas problemos neišsprendžia.
• Sąnarys „nelaiko” arba pasiduoda judant – vaikštant, bėgant ar lipant laiptais jaučiama, kad sąnarys bet kurią akimirką gali netikėtai linktelėti į šoną, tarsi jam trūktų atramos. Tai rodo, kad sąnarį stabilizuojantys raiščiai ar raumenys nebeatlieka savo funkcijos pilnai, todėl bet kurio judesio metu padidėja rizika sąnarį pakartotinai susižaloti.

Paremkite mūsų veiklą. Ačiū. (Paysera e-bankas)