Žmogus savo gerbūvį sukuria darbu, tačiau laimę patirti padeda tik dvasingumas. Todėl, kai į sielą įsiskverbia monotonija, prarandami motyvai kūrybai, galime pasitelkti geriausias technikos priemones, ilginti darbo dieną, didinti darbo krūvį – visa tai geresnių rezultatų neduoda. Reikalingas laikas, kada žmogus būna pagerbtas už nuopelnus savo bendruomenei, visuomenei, pagirtas už dorą gyvenimą, kūrybą, iniciatyvumą, ugdomas menu.
Kai visuomenė pasiryžta pokyčiui, kuris gali pareikalauti pasiaukojimo – ryžtas turi būti sustiprinamas didelėje žmonių sueigoje. Tautinio Atgimimo judėjimo banga prasidėjo nuo sporto, keliaujančių po Lietuvą muzikos renginių, gamtosaugos akcijų, siekiai emocingai buvo aptariami mitinguose, o masinis individualus pasiryžimas būti vertiems laisvės pademonstruotas Baltijos kelyje.
Šiuo metu tautinį solidarumą, nustelbė individualūs interesai, visuomenės pažangai kenkia ambicijų susikirtimai, bandymai įsitvirtinti elito aplinkoje ne visai garbingais būdais, pilietiškumą ir laimės pojūtį slopina plintantis kultūros užribio monotoniškas gyvenimo būdas. Ilgai ir sunkiai vykstanti jaunosios kartos socializacija – sudėtinga problema.
Reiškinių, į kuriuos ilgai nebuvo kreipiamas dėmesys ir jie turėjo ne itin gerą poveikį, susikaupė. Nepakankamai analizuota, kaip gaunamas išsilavinimas, kokia jo kokybė, kokiomis sąlygomis dirba žmogus, ar gali užsidirbti oriam gyvenimui, susitaupyti lėšų ligai ir senatvei, kodėl jis dirba stresų kupinoje aplinkoje, kodėl emigruoja darbingi reikalingiausi Lietuvai žmonės, kas skatina vengti gyvenimo šeimoje, nesiimti tėvo, motinos pareigų.
Tie reiškiniai turės tapti valdomi, kito kelio nėra. Tačiau inercijai įveikti, įtikinti, kad pokytis būtinas reikės atkaklių, pilietiškų, gal net pasiryžusių aukotis asmenybių. Pilietiškumo raiškai reikia impulso, suvokimo, kokio lyderio laukiama. Todėl itin prasminga buvo pakartoto Baltijos kelio akcija, kuri paskatino susimastyti, su kokiomis viltimis įžengėme į šį kelią, kas pasiekta, ar nenuklysta nuo kelio į šunkelius.
Renginių būta įvairių, įvairiausių: ekskursijų į tas vietas, kur stovėta Baltijos kelyje, viktorinų moksleiviams, atminimo laužų pajūryje, koncertų, kino filmų peržiūrų ir kt. Pasisakymai socialiniuose tinkluose rodo, kad akcija palietė renginių dalyvių širdis.
Įdomu, kad akcijose paprastai aktyvūs būna studentai, o Baltijos kelio pakartojime dalyvavo žilagalviai ir net moksleiviai.
Mindaugas Jonušas
