Pasaulyje kiekvieną minutę vyksta daugybė įvykių, kažkur kovojama su nuošliaužomis, vyksta avarijos, šventės, vaidinimai dideliai auditorijai. Vienus įvykius prisimenama ilgiau, kitus trumpiau. Kiekvienos šalies prezidento rinkimai būna įrašomi į šalies istoriją.
Taigi, informacija ilgam išlieka apie tai, kas kandidatavo, kaip vyko rinkimai ar būta juodųjų technologijų. Rinkimų kultūros lygis lemia šalies autoritetą. Todėl, kai ima ryškėti keista, nesuprantama situacija vieni pajunta neviltį, apmaudą nusivylimą, kiti desperatiškai bando įminti mįslę – kada ateis rinkimai be komedijos prieskonio. Jie ne į naudą mūsų šaliai.
Tikri šalies patriotai neturėtų elgtis taip, kaip anų laikų žmonės, kurie pamatę ilgą eilę nutardavo, kad parduodamos deficitinės prekės, prisijungdavo prie kitų stovinčiųjų –„ jei kitiems reikia ir man pravers“. Politikų spektras margas. Kartais visuomenei naudinga, kai drąsi asmenybė, turinti tvirtas pažiūras primena, kad naujos idėjos, pažiūros, atėjusios iš plataus pasaulio – čia gali pažeisti tradicijas, nederėti su tikėjimu, auklėjimo tradicijomis. Radikalūs žygiai išblaško tautos abejingumą, priverčia mąstyti. Tačiau kategoriškumas, polinkis aštriai bendrauti – ne vadovo atstovaujančio šaliai savybės.
Pagal prezidento moralinius įsitikinimus vertinama tauta pasaulyje, jis yra pavyzdys savo šalyje, į jį lygiuojasi žmonės. Todėl, jei politikui sunku nesuklupti Palangos smėlynuose – geriau nereikėtų kandidatuoti į prezidentus.
Kiekvienam žmogui yra duotas laikas aktyviai veikti ir metas rašyti prisiminimams. Daug keliavęs sporto vadybininkas, rašantis įdomias prisiminimų knygas tikrai būtų visuomenės gerbiamas. Vieniems rinkėjams įdomūs vieni politikai, kitiems kiti, o apie trečius sakoma – kodėl šie įsijungė į rinkimų kampaniją?
Sąmokslo teorijų šalininkai, spėlioja – kieno elektoratą bandoma suskaldyti.
Lietuva graži šalis, tik pasaulyje mažokai žinoma. Todėl jai gyvybiškai svarbus geras vardas, ji nusipelnė atstovauti verto lyderio.
