Gegužės 12 dieną vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybes išssaugojimo ir jo svarbą. Referendume bus svarstomas klausimas – ar sutinkame, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Informavimą referendumo klausimu vykdo Vyriausybės kanceliarija bei Užsienio reikalų ministerija.
Dabartinėje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra skelbiama;
I skirsnis. Lietuvos valstybė
12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Integracijos kriterijai
2018 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIIP-2566, kuriame nurodyti šie europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai:
- valstybės narystė Europos Sąjungoje ir (ar) valstybės dalyvavimas Europos ekonominės erdvės susitarime;
- valstybės narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje;
- valstybės narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Valstybė turi tenkinti bent vieną šių kriterijų, kad LR pilietis, įgydamas vienos iš 43 šalių pilietybę, ateityje galėtų įgyti teisę išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
Dvigubos pilietybės įvedimo pasekmės
Artėjant referendumui kyla klausimai dėl piliečio teisių ir pareigų išsaugojimo, mokesčių, sveikatos ir socialinės apsaugos bei pensijų. Apie tai, ko gero, informacijos yra mažai. Tačiau jau yra žinoma, kad kitos valstybės pilietybės turėjimas ar vien tik išvykimas į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai. Tad galime teigti, kad dviguba pilietybė neatleidžia nuo karo prievolės.
Ko gero, dvigubos pilietybės klausimas kilo dėl paskutiniais metais išpopuliarėjusios emigracijos į ES šalys. LR piliečiai įgavę kitos valstybes pilietybę praranda savąją (t.y. Lietuvos Respublikos). Tad referendumui pateiktas klausimas ne apie pilietybės įgijimą ar atkūrimą, o apie jau teisėtai įgytos išsaugojimą.
Verta pabrėžti tai, kad pastaraisiais metais didelis procentas Lietuvos Respublikos piliečių neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos šalies pilietybę. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis;
- 2016 metai – 744
- 2017 metai – 720
- 2018 metai – 982
Referendumas yra itin svarbus ir reikšmingas įvykis Lietuvos visuomenei. Svarbu, ar mes pritarsime, kad Lietuvos piliečiai, įgiję kitos NATO ir ES šalies pilietybę, galės išsaugoti Lietuvos pilietybę, ar ne. Dalyvavimas referendume suvokiamas kaip svarbi pilietinės pozicijos išraiška, kadangi sprendžiamas klausimas yra svarbus Valstybės ir Tautos gyvenimui. Balsavimas yra kiekvieno LR piliečio pareiga ir atsakomybė.