Dauguma žmonių po raiščių traumos grįžta į įprastą aktyvumą vos skausmas atslūgsta – be reabilitacijos, be specialisto konsultacijos, kartais net be tikslios diagnozės.
Praktika rodo, kad būtent šie pacientai grįžta gydytis po 6–12 mėnesių su ta pačia ar sunkesne trauma toje pačioje vietoje.
Raiščiai – tai jungiamojo audinio struktūros, stabilizuojančios sąnarius. Kai raištis pažeidžiamas ir tinkamai nesugijęs patiria pakartotinę apkrovą, jis tampa silpnesnis, o sąnarys – nestabilus.
Neišgydyta trauma didina pakartotinio pažeidimo riziką – kenčia ne tik raištis, bet ir aplinkiniai raumenys, sausgyslės, sąnarys.
Pakartotinės raiščių traumos sudaro apie 30 % visų raiščių pažeidimų. Dažniausiai tai čiurnos ir kelio raiščiai, ypač tarp fiziškai aktyvių 20–40 metų žmonių.
Orto.lt kineziterapeutas Osvaldas Mažonas paaiškina, kodėl raiščių traumos kartojasi ir kaip to išvengti.
Dažniausios pakartotinių raiščių traumų priežastys
Nepakankama reabilitacija po pirmos traumos
Tai dažniausia pakartotinės traumos priežastis. Kai skausmas praeina ir tinimas atslūgsta, žmogus mano, kad raištis sugijo. Tačiau skausmo nebuvimas nereiškia visiško sugijimo – raištis gali būti struktūriškai silpnesnis, o sąnarį stabilizuojantys raumenys – atrofavęsi.
Būdingi požymiai – sąnario nestabilumo pojūtis, ypač jaučiamas ant nelygaus paviršiaus ar atliekant staigius judesius. Kartais atsiranda nedidelis patinimas po fizinio krūvio, kuris anksčiau nekėlė problemų.
Jei po raiščių traumos nebuvo atliktas pilnas reabilitacijos kursas – tikimybė patirti pakartotinę traumą per pirmuosius metus išauga iki 70 %.
Raumenų disbalansas ir silpnumas
Raiščiai stabilizuoja sąnarį pasyviai, tačiau pagrindinį dinaminį stabilumą užtikrina raumenys.
Kai raumenys aplink sąnarį yra silpni arba kai viena pusė stipresnė, o kita – silpnesnė, raištis patiria didesnę apkrovą nei turėtų.
Būdingi požymiai – greičiau atsirandantis nuovargis sąnario srityje, diskomfortas po monotoniškų judesių – ilgo ėjimo, bėgimo ar stovėjimo. Taip pat pastebimas raumenų jėgos skirtumas tarp kojų.
Raumenų disbalansas pavojingas tuo, kad jis progresuoja be aiškių simptomų – kol neįvyksta pakartotinė trauma, daugelis net neįtaria problemos.
Per greitas grįžimas į fizinį aktyvumą
Tai ypač aktualu sportininkams ir fiziškai aktyviems žmonėms. Raištis biologiškai gyja lėčiau nei raumenys – pilnas kolageno audinio atkūrimas trunka 3–6 mėnesius, o kai kuriais atvejais – iki metų.
Skausmas dažnai išnyksta per 2–4 savaites, tačiau raištis tuo metu dar nėra sugijęs. Grįžimas į pilną apkrovą remiantis vien savijauta reiškia, kad struktūriškai silpnas raištis patiria tokį pat krūvį kaip ir prieš traumą.
Pavojaus signalai – skausmas ar diskomfortas, atsirandantis ne treniruotės metu, o po jos, ypač kitą rytą.
Taip pat – pasikartojantis patinimas sąnario srityje, net jei jis nedidelis ir greitai praeina.
Netaisyklinga judesių mechanika
Kartais pakartotinė trauma įvyksta ne dėl to, kad raištis nesugijo, o dėl to, kad žmogus juda taip pat, kaip ir prieš traumą – su tais pačiais biomechaniniais trūkumais, kurie sukėlė pirmąjį pažeidimą.
Tai gali būti netaisyklingas pėdos statymas bėgant, kelio nukrypimas į vidų šuolių metu arba nepakankama klubo stabilizacija. Šie defektai dažnai nematomi plika akimi – juos nustato kineziterapeutas atlikdamas funkcinį judesių vertinimą.
Jei trauma kartojasi toje pačioje vietoje, nors reabilitacija buvo atlikta – priežastis dažniausiai yra judesių mechanikoje.
Kodėl raiščiai linkę traumuotis pakartotinai?
Raištis nėra kaip raumeninis audinys – jis neturi turtingo kraujagyslių tinklo ir negauna tiek kraujo, kiek raumuo. Dėl to gijimo procesas vyksta lėčiau, o sugijęs audinys struktūriškai skiriasi nuo originalaus.
Po traumos raištis atsikuria randiniu audiniu – jis mažiau elastingas ir mažiau atsparus apkrovoms nei sveikos kolageno skaidulos.
Jei tuo pačiu metu raumenys nebuvo stiprinami, o judesių mechanika – nekoreguota, sąnarys patiria tokias pat apkrovas, tik turėdamas silpnesnę apsaugą.
Po pirmos traumos sutrinka ir sąnario padėties jutimas – vadinamoji propriocepcija. Sveikame sąnaryje nervų receptoriai nuolat siunčia smegenims informaciją apie sąnario padėtį.
Po pažeidimo dalis šių receptorių nebeveikia – smegenys lėčiau reaguoja į pavojingą judesį, ir raištis apkraunamas dar prieš raumenims spėjant sureaguoti.
Todėl reabilitacija po raiščių traumos apima ne tik raumenų stiprinimą, bet ir pusiausvyros bei koordinacijos treniravimą.
Daugiau informacijos → Raiščių plyšimai ir jų gydymas Ortopedijos Centre.
Kaip išvengti pakartotinės raiščių traumos?
- Kineziterapija ir funkcinis stiprinimas – pagrindinis pakartotinių traumų prevencijos metodas. Kineziterapeutas sudaro individualią programą, apimančią sąnarį stabilizuojančių raumenų stiprinimą, propriocepcijos treniravimą ir judesių mechanikos korekciją. Programa pritaikoma pagal žmogaus aktyvumo lygį – ar tai būtų įprasta kasdienė veikla, ar grįžimas į sportą.
- Propriocepcijos treniravimas – tiksliniai balanso ir koordinacijos pratimai, atkuriantys sąnario padėties jutimą. Pradedama nuo paprastų pratimų – stovėjimo ant vienos kojos – ir progresuojama iki nestabilių paviršių ir staigių krypties keitimų. Tyrimai rodo, kad propriocepcijos treniravimas mažina pakartotinės čiurnos traumos riziką iki 50 %.
- Teipavimas ir ortozės– sąnario fiksavimas elastiniais teipais arba specialiomis ortozėmis grįžtant į fizinį aktyvumą. Tai nekompensuoja reabilitacijos, tačiau suteikia papildomą mechaninį palaikymą ir gerina propriocepciją pereinamuoju laikotarpiu.
- Judesių analizė ir biomechanikos korekcija – specialistai atlieka funkcinį judesių vertinimą, kurio metu nustatomos rizikingos judesių schemos ir sąnario nestabilumo laipsnis. Remiantis vertinimu, sudaroma individuali korekcijos ir stiprinimo programa, padedanti pašalinti ne pasekmes, o pirminę traumos priežastį.
- Laipsniškas grįžimas į aktyvumą – struktūruotas planas, kaip saugiai didinti apkrovą po traumos. Kiekvienas etapas turi aiškius kriterijus – skausmo nebuvimą, pakankamą jėgą, sąnario stabilumą – kuriuos būtina pasiekti prieš pereinant į kitą.
Kada būtina kreiptis į kineziterapeutą?
Kineziterapeuto konsultacija būtina, jei:
- Raiščių trauma pasikartojo toje pačioje vietoje;
- Po traumos praėjo daugiau nei 3 savaitės, o sąnarys vis dar patinęs ar nestabilus;
- Šlubuojate ar vengiate apkrauti pažeistą koją;
- Sąnarys nestabilus lipant laiptais, einant nelygiu paviršiumi ar keičiant kryptį;
- Skausmas ar tinimas atsiranda po krūvio, kuris anksčiau problemų nekėlė.
Laiku pradėta reabilitacija duoda rezultatus per 2–4 mėnesius.
Atidėtas gydymas virsta lėtiniu sąnario nestabilumu ir didina kremzlės bei menisko pažeidimų riziką.
