„Esame dėkingai Prancūzijai už jos indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą – tai siunčia aiškią atgrasymo žinutę potencialiems agresoriams apie Aljanso vienybę ir pasirengimą gintis“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šiandien įvykusiame susitikime su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly, su kuria aptarė regiono saugumo situaciją, taip pat dvišalį bendradarbiavimą bei NATO ir ES darbotvarkės klausimus.
R. Karoblis pabrėžė, jog Baltarusijos įvykiai tik dar kartą parodo trapią saugumo situaciją regione. „Visuomenės protestai Baltarusijoje ir jos visiška karinė integracija su Rusija nepalieka iliuzijų – Rusija išlieka didžiausia grėsme mūsų regione. Todėl kartu su sąjungininkais turime parodyti vieningą Aljanso atsaką“. Krašto apsaugos ministras pabrėžė, jog tvirtas transatlantinis ryšys yra neatsiejamas nuo visos Europos saugumo:
„Tai nepakeičiamas Europos saugumo ir stabilumo garantas, todėl turime vienodai suprasti Euroatlantinės erdvės atgrasymo ir gynybos svarbą ir būti jai pasirengę“.
Ministras taip pat padėkojo F. Parly už Prancūzijos karių dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje, paramą Baltijos oro policijos misijai, dalyvavimą ką tik Lietuvoje vykusiose antžeminėse oro gynybos pratybose „Tobruko palikimas“. Tuo pačiu jis akcentavo, jog Lietuva mato ir rimtai vertina grėsmes iš Pietų, todėl nuosekliai didina savo karių indėlį šiame regione.
„Turime parodyti vieningą Aljanso atsaką tiek į grėsmės Rytuose, tiek ir Pietuose,“ – sakė jis.
Beveik pusė Lietuvos karių iš 120, šiuo metu dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, yra dislokuoti Afrikoje. Vienas geriausių Lietuvos bendradarbiavimo su Prancūzija karinių operacijų srityje pavyzdžių – Lietuvos indėlis į Prancūzijos nacionalinę operaciją „Sangaris“ Centrinės Afrikos Respublikoje. Kaip konkrečią Lietuvos paramą Prancūzijai galima laikyti Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose Malyje (EUTM Mali) ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (EUTM RCA), taip pat – Jungtinių Tautų operacijoje Malyje MINUSMA.
R. Karoblis taip pat akcentavo būtinybę žymiai daugiau nei dabar investuoti į karinį mobilumą ir infrastruktūrą ES mastu, nes sąjungininkų karinio mobilumo užtikrinimas nedelsiant reaguojant į grėsmes rytiniame Baltijos jūros regione yra vienas svarbiausių atgrasymo ir gynybos planų elementų.
Vėliau ministrai R. Karoblis ir F. Parly išvyko į Ruklą, kur dalyvavo Lietuvos ir Prancūzijos Prezidentų susitikime su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe ir kovinėje grupėje tarnaujančiais Prancūzijos kariais.
Prancūzijos kontingentas pusmečio rotacijai į Lietuvą atvyko šių metų liepą. Prancūzijos karių kontingentą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje sudaro beveik 300 karių. Kaip ir kiti NATO kovinės grupės kontingentai, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsigabeno savo kovinę, aprūpinimo bei administracinę techniką, tarp kurių – kovos tankai „Leclerc“, pėstininkų kovos mašinos VBCI.
Tai jau ketvirtasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungė prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupių Lietuvoje ir Estijoje veiklos. Pastarąjį kartą savo karius kovinei grupei Lietuvoje Prancūzija buvo atsiuntusi 2018 metais.
Nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje veikiančią NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro daugiau nei 1200 karių. Jai vadovauja Vokietija, o karius kovinei grupei taip pat yra skyrę Nyderlandai, Norvegija, Čekijos Respublika, Belgija, Islandija ir Liuksemburgas.
Apie Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą gynybos srityje
Šalys intensyviai bendradarbiauja įvairiais formatais: per NATO, Europos Sąjungą, dvišalio ir bendradarbiavimo pagrindu, kitais būdais.
Prancūzija yra viena aktyviausių NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse dalyvių. Šią misiją šalis vykdė jau aštuonis kartus: penkis kartus – iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose, dukart – iš Estijos, vieną – iš Lenkijos.
Palaikant strateginį dialogą vyksta Lietuvos ir Prancūzijos gynybos ministerijų ir kariuomenių pareigūnų susitikimai, rengiami Prancūzijos ir Baltijos šalių seminarai gynybos srityje.
Taip pat plėtojamas karinis bendradarbiavimas dvišalių ir daugiašalių karinių pratybų rėmuose. Ypač aktyvus bendradarbiavimas vyksta karinio rengimo srityje – Lietuvos karininkai siunčiami mokytis į Prancūzijos karines mokymo įstaigas, rengiami manai tarp Lietuvos ir Prancūzijos karo akademijų ir mokslinių tyrimų centrų.
Šalys bendradarbiauja ir įsigijimų srityje – 2013 metais Krašto apsaugos ministerija su Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos įmonių grupe „Eurocopter“ pasirašė sutartį dėl trijų sraigtasparnių AS 365 „Dauphin“ Lietuvos kariuomenei įsigijimo. Prancūzija kasmet kviečia Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atstovus į didelio masto karinės pramonės renginius „Eurosatory“, „Euronaval“.
Prancūzija taip pat dalyvauja NATO energetinio saugumo centro Vilniuje veikloje. Šalis yra viena iš centro šalių steigėjų. Nuo 2013 m. Prancūzija skiria savo atstovą, kuris eina centro direktoriaus pavaduotojo pareigas.