Depresija nebūtinai atrodo kaip žmogus, kuris nebeišeina iš namų ar nebesikelia iš lovos.
Kartais ji slepiasi po sėkminga karjera, šeima, sportu ir iš pažiūros tvarkingu gyvenimu.
Pasak gydytojos psichiatrės Ievos Šveikauskienės, kuo žmogus intelektualesnis ir geriau prisitaikantis, tuo sunkiau net jam pačiam pastebėti, kad kažkas negerai.
Apie depresiją, nerimą, valgymo sutrikimus ir psichikos sveikatą kalbamasi „Tapk Geresniu“ tinklalaidėje su vedėju Artur Lebedenko.
• Šaltinis: Artur Lebedenko, tinklalaidė „Tapk Geresniu“
Ieva Šveikauskienė – gydytoja psichiatrė, dirbanti depresijos, nerimo sutrikimų, valgymo sutrikimų ir priklausomybių gydymo srityse. Pokalbyje ji aiškina, kaip psichikos būklė veikia ne tik emocijas, bet ir kūną – nuo miego iki virškinimo problemų.
Laidoje aptariama, kodėl depresija dažnai lieka nepastebėta ir kaip ji gali pasireikšti per nuovargį, nerimą, emocinį atsitraukimą ar net fizinius simptomus. Pasak specialistės, žmogus gali funkcionuoti kasdienybėje, tačiau viduje būti visiškai išsekęs.
Pokalbyje nagrinėjamos temos:
- Kaip depresija slepiasi po išoriškai „sėkmingu“ gyvenimu
- Antidepresantų mitai, priklausomybės baimė ir realūs šalutiniai poveikiai
- Nerimo, panikos ir kūno reakcijų ryšys
- Kodėl psichikos būsena dažnai atsispindi žarnyno, miego ir energijos problemose
- Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų kaip emocinio pabėgimo mechanizmas
- Anoreksija kaip kontrolės liga, o ne „noras būti lieknam“
- Socialinių tinklų įtaka kūno suvokimui ir savivertei
Laidoje daug dėmesio skiriama valgymo sutrikimams. Ieva Šveikauskienė paaiškina, kad anoreksija turi vieną aukščiausių mirtingumo rodiklių tarp psichikos ligų, o jos esmė dažnai yra ne išvaizda, bet poreikis kontroliuoti savo gyvenimą.
Taip pat aptariama, kaip vaikystės patirtys ir šeimos aplinka gali formuoti santykį su maistu, emocijomis ir savo kūnu. Diskutuojama apie persivalgymą, emocinį valgymą bei tai, kaip tam tikri įpročiai perduodami dar vaikystėje.
Pokalbyje paliečiama ir antidepresantų tema. Psichiatrė pabrėžia, kad šie vaistai nėra skirti „atimti jausmus“ – kai kuriems žmonėms jie tampa priemone pirmą kartą gyvenime pajusti emocinę ramybę ir stabilumą.
Šis „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizodas kviečia pažvelgti į psichikos sveikatą be stereotipų ir primena, kad pagalbos ieškojimas nėra silpnumas – tai vienas svarbiausių žingsnių rūpinantis savimi.
