Eterį išvydo naujas podkasto „Tapk Geresniu“ epizodas, kuriame vedėjas Artur Lebedenko kalbina prodiuserį ir režisierių Dominyką Kubilių.
Laidoje analizuojama, kodėl vos išgirdę žodį „dezinformacija“ žmonės dažnai „perjungia kanalą“, ir kaip kurti turinį taip, kad auditorija nebėgtų, o įsitrauktų.
• Šaltinis: Artur Lebedenko, podkastas „Tapk Geresniu“
Dominykas Kubilius atvirai pasakoja, kad viena didžiausių problemų kalbant apie melą, manipuliacijas ir informacinį triukšmą – pats temos pateikimas.
Pasak jo, žmones labiau traukia emocija, konfliktas ir galimybė „pažvelgti pro rakto skylutę“, todėl turinio kūrėjai dažnai sąmoningai renkasi aštresnes formas.
Laidoje aptariamas ir „Ant laužo“ formato fenomenas. Prodiuseris pripažįsta, kad šiame projekte konfliktas kartais buvo keliamas tyčia – tam, kad turinys būtų žiūrimas, dalinamas ir diskutuojamas.
Kartu jis kelia klausimą, kur baigiasi kritika ir prasideda viešas susidorojimas, bei kur pats stengiasi nubrėžti etines ribas.
Pokalbyje paliečiama dezinformacijos mechanika – kaip kuriami naratyvai, kodėl dalis pateikiamų „faktų“ gali būti netikri ir kaip auditorija įtraukiama per emocijas, o ne per logiką.
Aptariami ir mitai apie žiniasklaidą, kūrėjų pajamas bei visuomenės reakcijas į viešai aptariamas algas ar projektų finansavimą.
Atskira laidos dalis skirta dokumentikai ir morališkai sudėtingoms temoms. Dominykas Kubilius kalba apie darbą su projektais, susijusiais su karu Ukrainoje, pagrobtais vaikais, saugumo klausimais ir Hagos teismo kontekstu.
Pasak jo, tai temos, kuriose neįmanoma likti emociškai neutraliais, o sprendimas filmuoti ar nerodyti tam tikrų istorijų tampa rimta etine dilema.
Laidoje taip pat nagrinėjamos kalbos ir tapatybės temos, ypač rusų kalbos vieta Lietuvoje, bei tai, kodėl būtent šie klausimai visuomenėje sukelia vienas didžiausių diskusijų.
Prodiuseris pabrėžia, kad konfliktas dažnai kyla ne dėl pačios temos, o dėl to, kaip ji pateikiama.
Šis „Tapk Geresniu“ epizodas kviečia pažvelgti į turinio kūrimą, dezinformaciją ir viešą kritiką iš vidaus – per žmogaus, kuris pats sąmoningai dirba su dėmesiu, reitingais ir atsakomybe prieš auditoriją, patirtį.
