Sveikas kūdikis didžiulė laimė šeimai. Tačiau į pasaulį ateina ir vaikai, apie kuriuos sakoma, kad jie kitokie. Tokius vaikus pasaulis įvairiai pasitinka. Kartais dominuoja tendencija juos izoliuoti nuo visuomenės, jiems neleidžiama gimti, vaikai ugdomi specializuotose mokyklose. Jei tokių mokyklų nėra gyvenamojoje vietovėje, vaiko ryšiai su šeima dramatiškai ribojami. Pastaraisiais metais visuomenė tampa atviresnė ir tolerantiškesnė specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Statistiniai duomenys rodo, kad apie devyniasdešimt procentų kitokių vaikų mokosi kartu su savo vienmečiais bendrojo lavinimo mokyklose. Vyresniosios kartos mokytojai mokomi bendravimo su tokiais ugdytiniais kvalifikacijos kėlimo kursuose, o būsimieji mokytojai tokius įgūdžius gauna studijuodami.
Nobelio premijos laureatas, rašytojas, pedagogas Viljamas Goldingas savo kūriniuose aprašo, kokie žiaurūs gali būti vaikai. Todėl tikimasi, kad mokydamiesi ne specialioje mokykloje vaikai, turintys ugdymosi problemų, stebėdami bendraamžius,įgyja daugiau savarankiškumo ir įgūdžių reikalingų socializacijai, užsigrūdina, kaip asmenybės, o tie, kurie pratinami globoti vaikus su specialiaisiais poreikiais mokosi atjautos. Tačiau, tokiomis sąlygomis besimokydami, kitokie vaikai patiria ir nepalankumo, patyčių ir čia jiems neįmanoma sutrumpinti pamokos, pailginti poilsio laiko, net tada, kai akivaizdu, jog vaikas negali išlaikyti dėmesio visą akademinę valandą.
Dėl Dauno sindromo kalta dvidešimtpirmosios chromosomos trisomija. Todėl kovo 21 paskelbta Pasauline Dauno sindromo diena.Jos tikslas – keisti neigiamą visuomenės požiūrį ir padėti integruotis šiems žmonėms bei jų šeimoms į visuomenę. Šią dieną visi kviečiami mūvėti skirtingas kojines, kurios yra tapusios tarptautiniu tolerancijos žmonėms su Dauno sindromu simboliu
– kojinių forma yra panaši į chromosomos, o kaip žinoma, Dauno sindromas yra 21-osios chromosomos trisomija. Lietuvoje ši diena paminėta šeštą kartą. Sindromas gali būti ryškesnis ir mažiau ryškus. Vieni vaikai neišmoksta skaityti ir jiems būtina sudėtinga globa, kiti įgyja profesiją, dirba, puikiai bendrauja. Mokykloje vieniems vaikams su šiuo sindromu reikia logopedo paslaugų, kitiems mokytojo asistento pagalba, dar kitiems tik mokytojo dėmesingumo. Ši liga pasireiškia vėluojančių pažinimo gebėjimų vystymusi – protiniu atsilikimu bei sutrikusiu arba vėluojančiu fiziniu augimu. Labai aiškiai ši liga yra skiriama pagal pakitusius veido bruožus.
Tėvus, gimus tokiam vaikui, žinia sukrečia. Tačiau pasaulinė tokių vaikų sėkminga socializacija teikia optimizmo. Medikai jau sugeba taktiškiau bendrauti su tėvais. Prieš penketą metų šeima išgirsdavo pasiūlymą palikti vaiką ligoninėje. Asmenims su Dauno sindromu padeda plastinė chirurgija, protinis lavinimas, pritaikytos sąlygos darbe. Nustatyta, jog rizika pagimdyti vaiką su Dauno sindromu didėja moterims nuo 35–40 m. Taigi, rizikuoja tie žmonės, kurie linkę pirma siekti karjeros,gerbūvio, o tik paskui tapti tėvais.
Išmintinga ta visuomenė, kuri neskuba izoliuoti savo narių, o ieško būdų,kaip suteikti galimybę realizuoti nors ir nedidelius gebėjimus. Pasaulyje žmonės su Dauno sindromu įgyja gerai apmokamą darbą ir gali sėkmingai gyventi.