Policija perspėja apie suintensyvėjusius sukčiavimus pasitelkiant netikras interneto svetaines

Sukčiai iš patiklių žmonių, skelbiančių parduodant prekes, išviliojo daugiau kaip 5000 tūkst. eurų. Kaip atpažinti suklastotą elektroninę parduotuvę. Suklastotų elektroninių parduotuvių pavyzdžiai…
• Parama projektui [1]
policija-perspeja-apie-suintensyvejusius-sukciavimus-pasitelkiant-netikras-interneto-svetaines policija-perspeja-apie-suintensyvejusius-sukciavimus-pasitelkiant-netikras-interneto-svetaines
Suklastotos elektroninės svetainės pavyzdys

Lietuvos Kriminalinės policijos biuras, atlikęs informacijos patikrinimą dėl galimo sukčiavimo elektroninėje erdvėje, nustatė suklastotas interneto svetaines, kurių pagalba per nepilną mėnesį (nuo 2020-12-23) sukčiai iš patiklių žmonių, skelbiančių parduodant prekes, išviliojo daugiau kaip 5000 tūkst. eurų.

Sukčiai nusitaikė į portalo skelbiu.lt asmenis, parduodančius prekes.

TOLIAU SKAITYKITE...

Sukčiavimo schema:

– Sukčiai su asmenimis, kurie skelbiu.lt portale įkėlė skelbimus dėl pardavinėjamų prekių, dažniausiai susisiekia per aplikacijas „Viber“, „WhatsApp“ ar elektroniniu paštu.

– Sukčiai dažniausiai rašo lietuvių arba rusų kalbomis bei prisistato moteriškais vardais, populiariausi jų: Maria, Alina, Milda, Jasmina, Sandra, Katrin, Julia. Šalia vardo nurodomas lietuviškas, rumuniškas arba rusiškas telefono numeris.

– Sukčiai aiškina pirksią pardavinėjamas prekes ir gali pasiūlyti apmokėjimą atlikti per neva naują skelbiu.lt funkciją bei įkelia nuorodą į vieną iš suklastotų puslapių:

  • www-skelbiult.site
  • skelbiult-safe.online
  • www-skelbiu.website
  • lt-skelbiu.xyz
  • skelbiultv-safe.website
  • esiunta-dpdlt.xyz

– Paspaudus ant nuorodos atidaromas suklastotas internetinis puslapis, kuris savo išvaizda primena skelbimų portalą skelbiu.lt arba žinomų kurjerių tarnybos puslapius.

Suklastotos elektroninės svetainės pavyzdys

– Suklastotame puslapyje matomi suklastoti duomenys, t. y. matoma informacija apie pardavinėjamą prekę ir sukčiaus-pirkėjo neva perduodami pinigai dėl dominančios prekės.

Suklastotos elektroninės svetainės pavyzdys

– Pardavėjas, norėdamas gauti pinigus už prekę, turi įvesti savo banko kortelės duomenis: kortelės numerį, galiojimo laiką, apsaugos kodą, t. y. duomenis, neva būtinus atlikti piniginį mokėjimą. Vos tik pardavėjas įveda savo bankinės kortelės duomenis, po kelių minučių nuo jo bankinės sąskaitos būna nuskaitomos piniginės lėšos, t. y. vykdomas fišingas (ang. Phishing).

Suklastotos elektroninės svetainės pavyzdys

Atsargiai! – sukčiai naudoja įvairias gudrybes:

– pardavėjo gali būti prašoma sutikti su neva esančiomis taisyklėmis, norint gauti pinigus už pardavinėjamą prekę;

–  pardavėjui dvejojant ir nespaudžiant nuorodų, gali atsirasti net susirašinėjimas su neva puslapio administracija (online support), kuri melagingai patvirtina, kad viskas yra teisėta ir saugu.

Suklastotos elektroninės svetainės pavyzdys

Policijoje yra registruoti 32 pranešimai su analogišku sukčiavimo aprašymu. Bendra padaryta žala 5635.14 EUR.

Policija primygtinai pataria pasidomėti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro puslapyje skelbiama informacija kaip atpažinti suklastotą elektroninę parduotuvę.

Įdomiausios naujienos Jūsų el. pašto dėžutėje. Jokio SPAM`o!

Paspausdami mygtuką „Prenumeruoti“, patvirtinate, kad susipažinote su mūsų Privatumo politika ir Naudojimo sąlygomis bei su jomis sutinkate.
• Parama projektui [82]