Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“ vasario 1 d. sukvietė visas Šiaulių miesto ir rajono šeimas į nemokamą teatralizuotą koncertą „Muzikinis blyksnis: kompozitorės Zitos Bružaitės dainos mažiems ir visiems…“ .
Koncerto metu nuostabią muziką žiūrovams dovanojo 180 talentingų mergaičių iš Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“, puikiai pažįstami aktoriai Aistė Lasytė ir Dominykas Vaitiekūnas, Šv. Kristoforo orkestro kvintetas (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas) bei pianistas Povilas Jaraminas. Šiauliai – pirmasis Lietuvos miestas, kurį jie aplankė su šiuo projektu. Pakalbinome Lietuvos teatro ir kino aktorių, atlikėją Dominyką Vaitiekūną bei chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytoją Jurgitą Dirgėlaitę.
Kuo šis projektas ypatingas ir kiek jis svarbus Jums?
DOMINYKAS: Visų pirma, tai Zitos Bružaitės muzika yra labai graži, pozityvi ir turi savyje kažkokį šviesos užtaisą. Todėl man buvo labai malonu sulaukti pasiūlymo iš pačios kompozitorės atlikti jos kūrybos dainas.
JURGITA: Tokio formato ir apimties projektas Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ chorams – pirmas. Didelis įvykis jaunosioms choristėms dainuoti kartu su aktoriais Aiste Lasyte ir Dominyku Vaitiekūnu (grupės „Liūdni slibinai“ nariais), repetuoti ir koncertuoti su puikiu dirigentu Modestu Barkausku, Šv. Kristoforo orkestro kvintetu. O kur dar koncertinis turas Lietuvoje? Šią galimybę priimame, kaip didelę dovaną, o patirtis ir įspūdžiai liks visam gyvenimui.
DOMINYKAS: Smagu ir dėl to, kad Modestas Barkauskas, Šv. Kristoforo orkestro meno vadovas ir šio projekto dirigentas, buvo mano ir Aistės Lasytės koncertmeisteris šokių pamokoje prieš 12 metų. Kai mes tik įstojome į akademiją Modestas mums grodavo pianinu per baleto pamokas, 7:30 ar 8:00 val. ryte. Ypač malonu dirbti su žmogumi, kuris yra ne tik labai talentingas dirigentas, bet ir subrendęs, kaip menininkas. Tad be galo sentimentalu vėl susitikti vienoje scenoje su Modestu.
Kodėl pasirinkote būtent kompozitorės Zitos Bružaitės dainas?
JURGITA: Pagal savo sumanymą šis renginys yra ankstesnių „Liepaičių“ mokyklos surengtų koncertų tąsa. Idėja rengti tokio pobūdžio renginius su kompozitoriais kilo iš prasmingos patirties jau eilę metų rengiant koncertinius vakarus skirtus lietuvių poetų kūrybai.
Visi „Liepaičių” chorai nuolat vykdo aktyvią koncertinę veiklą, todėl aštriau jaučiame profesionalaus chorinio repertuaro vaikams ir jaunimui stoką. Tad beldžiamės ir einame į kompozitorius – tuo siekiame parodyti, kad jų kūryba mums labai svarbi ir reikšminga. Taip gimė 2016 metais kompozitorės Onutės Narbutaitės chorines kūrybos vaikams koncertas, šiemet ruošiame susitikimui su kompozitoriaus Jono Tamulionio chorine kūryba, o 2018 m. skyrėme kompozitorei Zitai Bružaitei.
Šios kompozitorės kūryba įvairiapusė. Atskirą, reikšmingą vietą joje užima chorinė muzika – ypač chorinės dainos vaikams. „Liepaičių” chorų vadovės labai dažnai įtraukia kompozitorės dainas į mokomąjį repertuarą. Jas su džiaugsmu dainuoja vaikai. Galima drąsiai sakyti, kad su šiomis dainelėmis užaugo ne viena karta ir jos iki šioj nepraranda „aktualumo“. Kur to paslaptis? Manyčiau ji slypi Z. Bružaitės dainų teatrališkume, vaizdingume, ryškioje veikėjų charakteristikoje. Jos ir nuotaikingos, ir filosofiškos, ir nostalgiškos. Bet svarbiausia paliečiančios ir mažo, ir didelio širdį.
Rengiant koncertą, glaudžiai bendradarbiavome su kompozitore. Išrinkome populiariausius jos chorinės muzikos vaikams kūrinius, kuriuos pati kompozitorė paskirstė chorams pagal atlikimo brandą, atsižvelgdama į jų amžių, pajėgumą ir gebėjimus atlikti.
Dominykai, koks jausmas dainuoti, kai scenoje turite tokį stiprų jaunimo užnugarį – „Liepaičių“ choro mergaites?
DOMINYKAS: Be galo geras jausmas dainuoti su mergaitėmis, kurios yra atsidavusios šiam koncertui, šiai programai. Jos yra labai susikaupusios, profesionaliai žiūri į darbą bei šį projektą, todėl yra malonu su jomis dainuoti bei ,be jokios abejonės, tai yra atsakingas momentas, nes žinau, kad savo klaidomis galiu išmušti jas iš vėžių, o jos klaidų daro gerokai mažiau nei aš, todėl esu priverstas pasitempti.
Kaip „Liepaitės“ priėmė galimybę dainuoti kartu su talentingaisiais aktoriais – Aiste Lasyte ir Dominyku Vaitiekūnu?
JURGITA: Šis kūrybinis susitikimas su mylimais aktoriais – nepamirštamas, įkvepiantis. Įprastam „Liepaičių” akademiškumui suteikiantis laisvės, praplečiantis koncertinės patirties ribas. Neperspaustos aktorių improvizacijos, daugelio teatralizuoto koncerto dialogų kūrimas čia ir dabar, mergaitėms tapo geromis aktorinio meistriškumo pamokomis. Kiekvienoje repeticijoje ir koncerte – laukia netikėtumas.
Koncerto metu nuostabią muziką žiūrovams dovanojo 180 talentingų mergaičių iš Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“, puikiai pažįstami aktoriai Aistė Lasytė ir Dominykas Vaitiekūnas, Šv. Kristoforo orkestro kvintetas (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas) bei pianistas Povilas Jaraminas.
Ar pirmą kartą dainavote Šiaulių koncertų salėje „Saulė“? Kaip Jus priėmė Šiaulių publika?
DOMINYKAS: Taip, koncertų salėje „Saulė“ dainavau pirmą kartą. Be galo smagu, kad Šiauliuose yra tokia didelė erdvė, o ir priimti buvome labai puikiai. Koncertas praėjo šviesiai, gražiai, publika įdėmiai klausėsi ir smagiausia, jog šis koncertas jiems buvo reikalingas ir svarbus.
JURGITA: Šiaulių koncertų salėje „Saulė” „Liepaičių” balsai taip pat skambėjo pirmą kartą. Smagu koncertuoti pilnoje salėje, didelėje erdvėje, geranoriškos, palaikančios publikos apsuptyje. Dar didesnis koncerto įspūdis – tai galimybė visoms choristėms susėdus ant laiptų stebėti visą renginį ir jaustis neatskiriama jo dalimi. Išsivežėme pačius šilčiausius ir įsimintiniausius įspūdžius. Labai simboliška „Blykstelėti” „Saulėje”.
Dominykai, kaip aktorinė patirtis padeda Jums scenoje?
DOMINYKAS: Svarbiausias dalykas, kur man padeda ši patirtis, tai prasmės paieškos. Aš tiesiog jaučiu, kad teatro bei sceninė patirtis suteikia tam tikrų įgūdžių galvoti apie teksto bei muzikos prasmę, apie atmosferą ar apie kitas sudedamąsias dalis, kurias lydi gyvas kūrinio atlikimas. Šiuo atveju, kai imuosi kūrinio, mano teatro ir sceninė patirtis, kurią esu sukaupęs, moko į kūrinį pažvelgti ne kaip į natų rinkinį, o kaip į kalbėjimo priemonę. Besimokydamas bandau suprasti ką jis reiškia man, kokias sielas kerteles virpina ir ką aš noriu juo pasakyti žiūrovams.
Kokius įspūdžius bei emocijas išsivežėte po šio koncerto?
DOMINYKAS: Tik pozityvius! Buvo be galo malonu važiuoti iš koncerto ir žinoti, kad žiūrovams reikėjo tavęs bei muzikos, kurią jiems dovanojai. Manau, kiekvienam artistui labai svarbu būti reikalingu, o tas jausmas po šio koncerto buvo labai stiprus.
Ko palinkėtumėte savo klausytojams?
DOMINYKAS: Klausytojams palinkėsiu ne tik klausyti geros muzikos, bet ir įsiklausyti į savo širdį. Eikite ten, kur malonu ir miela Jums bei klausykite tų, kurie Jus įkvepia, o ne iškvepia.
