Lietūs per patį atostogų metą pradangino šypsenas nuo daugelio poilsiautojų veidų. Jei laisvalaikiu negalima pasisemti geros nuotaikos gamtoje, tenka ieškoti kitokių būdų pralinksmėti ir pralinksminti kitus. Gera išeitis – nueiti į svečius pas kaimynus ir praleisti laiką, vieni kitiems pasakojant anekdotus. Jei kaimynai išvykę atostogų, kur giedros galima tikėtis labiau negu Lietuvoje – linksmų pasakojimų tenka ieškotis interneto puslapiuose. Po sočių pietų verta pasamprotauti, kas tas juokas, ko jame daugiau džiaugsmo ar piktdžiugos, kodėl kuriami, pasakojami ir mielai klausomi anekdotai.
Anekdotai auklėja
Pasakojamoji tautosaka, klajojančių muzikantų, aktorių, pasakorių atliekama drąsino klausytoją ginti save, kūrė gerą ar blogą valdovų įvaizdį, lėmė autoritetą. Net galingiausi valdovai labai nenorėdavo, kad jų ydos patektų vagantų (bendresnis žodis klajojantiems žodinės kūrybos atlikėjams apibūdinti) akiratin. Vėliau karčios tiesos nevengė subtiliai pasakyti klounai, humoro, satyros žanrai mėgstami teatro, media programose. Internetas turi ir rašytinės kūrybos ir pasakojamosios tautosakos bruožų. Anekdotai matomi užrašyti, yra skaitomi, bet autorius nenurodomas. Taigi, kompiuterinė technika padeda pasakotojui būti didelės auditorijos išgirstam.
Anekdotai kuriami ir dėl tam tikrų psichologinių priežasčių. Viena tokių priežasčių noras išsilaisvinti ir būti tokiu, kokiu esi. Žmogus asmenybė, anot Z. Froido turi tris sistemas: id – tai, ką žmogus atsineša gimdamas – instinktus, malonumo siekį, ego- gebėjimas prisiderinti prie aplinkos, super ego auklėjimo, tėvų kontrolės ( bausmės ir paskatinimai) būdais išugdytos vertybinės orientacijos, idealai. Super ego mąstymas ir elgesys diegiamas iš pradžių su tėvų kontrole, o vėliau savikontrole. Tarp id ir super ego nuolat kyla įtampos.
Pasakodamas anekdotus žmogus vaduojasi iš tų moralinių reikalavimų, kuriuos jam kelia visuomeninė būtis ir trukdo siekti malonumo. Nepadorūs anekdotai rodo skeptišką požiūrį į žmonių nuoširdų moralumą, ištikimybę šeimoje, gerus santykius tarp šeimos kartų. Pasakotojas teigia- aš nuodėmingas, bet ir visas žmonių pasaulis toks.
Anekdotus kurti skatina noras pajusti pranašumą. Juokdamasis iš kvailų, nevikrių, etiketo nesilaikančiųjų, nesusipratimus pokalbyje patiriančiųjų, blogai suvokiančiųjų, kaip naudoti ar vartoti vienokius ar kitokius dalykus, nevykusius bandančių išsisukti iš bėdos pasakotojas pajunta pranašumą.
Vasara poilsio, malonumų, o kartais ir uždrausto vaisiaus ragavimo metas. Apie tai byloja ir anekdotai šia tema. Kaip ten bebūtų, jie moko nebūti pernelyg naiviais ir patikliais, primena, kad sąžiningumas –geriausia politika gyvenime.
Anekdotai
Visa pamoką Petriukas traškina tušinuką. Mokytoja neiškentusi:
– Petriuk, kas yra? Kodėl tą tušinuką taip traškini,ar nerviniesi dėl ko nors? Ar namie kas atsitiko ? Ar kas neaišku ?
– Taip, tamsta mokytoja, norėjau jūsų paklausti: štai traškinu traškinu tą tušinuką, o vis tiek mažų tušinukų neatsiranda…
Mokytoja supyko ir nuvedė Petriuką pas direktorių pasiaiškinti.Direktorius išklausė Petriuką ir sako:
– Argi nematai, Petriuk, kad spiralė įdėta?
Visą vasarą ežys ir kiškis rūkė. Atėjo rugsėjo pirmoji. Mokytoja pasakė ežiui parašyti rašinį apie savo vasaros geriausią dieną. Eina ežys pas kiškį ir sako:
-Kiški, man mokytoja sakė rašinį apie vasarą parašyt!
-O tu vietoj “rūkiau” parašyk skaičiau.
Ežio rašinys:
Atsikėliau anksti ryte. Paskaičiau. Pavalgiau. Eidamas pas kiškį skaičiau. Abu nuėjome į parką skaitydami. Tenai paskaitėme 3-5 valandas. Grįžome namo pavalgyti. Vakare dar paskaičiau. Naktį, su kiškiu ėjome į mišką. Ten paskaitėme, ir staiga, kad iššoks iš krūmo vilkas! Visas apsiskaitęs, ir dar, skaitalų už ausies užsikišęs!..
Mokytoja:
-Kur išvažiavot vasarą?
Onutė:
-Mano mama prostitutė, tai už pinigus į Havajus išskridom.
Jonukas:
-Mano tėtis policininkas, tai į Graikiją išvažiavom.
Petriukas niūriai:
-Mano tėvas fūristas. Per visokias prostitutes ir policininkus pinigus prašvaistė, ir namuose sėdėjome.