Lietuvos energetikos agentūra atliko pirmąjį Lietuvos savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos vertinimą. Jo metu įvertinti savivaldybių pasiekimai atsinaujinančios energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse. Tarp lyderių – Druskininkų, Birštono, Kauno miesto, Kauno rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės. Studija pristatyta energetikos ministro susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariais.
„Šiandien klimato kaita yra įvardijama kaip vienas svarbiausių šio amžiaus iššūkių, prie kurio sprendimo prisidėti privalome tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygiu. Todėl labai svarbu, kad savivalda planuotų darnią energetikos plėtrą, prisidėtų prie atsinaujinančios energetikos iniciatyvų, skatintų efektyvų energijos vartojimą, diegtų inovacijas. Šis vertinimas, tikimės, taps stimulu savivaldybėms toliau žengti darnios ir draugiškos aplinkai energetikos keliu, o kartu su pažanga į regionus atkeliaus ir investicijos“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Energetikos darnios plėtros indeksas yra sudarytas remiantis tik viešai prieinama informacija apie atsinaujinančius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo iniciatyvas savivaldybėse. Agentūra, stengdamasi nekurti papildomos administracinės naštos savivaldybėms, vertinimą atliko iš paprasto energijos vartotojo pozicijos, analizuojant tik viešai prieinamą informaciją. Vien šis informacijos rinkimas ir analizė leido identifikuoti būtinus esamo reglamentavimo pokyčius sektoriuje. Tokį vertinimą, išplečiant taikomų kriterijų imtį, agentūra planuoja rengti kiekvienais metais“, – pažymi Darius Biekša, Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
Savivaldybių pasiekimai vertinti pagal vienuolika kriterijų. Tarp jų – savivaldybių prisiimti įsipareigojimai merų pakto susitarimuose, kuriuose savivaldybės savanoriškai įsipareigojo prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) klimato ir energetikos tikslų, taip pat konkretūs pasiekimai atsinaujinančios energetikos ir energetinio efektyvumo srityse. Savivaldybės įvertintos pagal tai, kokią pažangą jos yra padariusios energetinio planavimo, šilumos ūkio vystymo, daugiabučių namų renovacijos srityse, elektrą gaminančių vartotojų plėtra, ES paramos panaudojimas energetiniam efektyvumui ir žaliajai energetikai, elektromobilių infrastruktūros plėtra, taikomi nekilnojamojo turto mokesčiai atsinaujinančių išteklių jėgainėms ir kt.
Visi šie kriterijai leidžia įvertinti savivaldybių pasiekimus didinant energijos vartojimo efektyvumą, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didesnę plėtrą ir kartu keičiant gyventojų sąmoningumą ir įpročius energijos vartojimo srityse.
2019 metais atliktame savivaldybių pažangos, plėtojant darnią energetiką, vertinime aukščiausius balus surinko Druskininkų, Birštono, Kauno miesto, Kauno rajono, Vilniaus miesto, Akmenės rajono, Anykščių rajono, Jonavos rajono, Klaipėdos miesto ir Alytaus miesto savivaldybės.
Lietuvos energetikos agentūra kasmet vertins savivaldybes pagal jų pasiekimus ir padarytą pažangą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse.
Savivaldybėms tenka svarbus vaidmuo siekiant nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. tikslų. Jam Vyriausybė pritarė praėjusių metų pabaigoje. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Jis apima energetikos, transporto, žemės ūkio ir aplinkos sektorių priemones, kurios leis mažinti poveikį klimatui. Iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.
Su Lietuvos energetikos agentūros atliktu savivaldybių pažangos vertinimu galite susipažinti čia.