Paulius Pocius savita asmenybė, sutelkusi komandą teikti fotopaslaugas. Jo komanda fotografuoja vestuves, krikštynas, asmenines fotosesijas, suka filmukus. Tai veikla išgyvenimui, o svajonėse – fotomeno mėgėjus galintis nustebinti ir sužavėti kadras, knyga, fotoparodos, žurnalų viršelių nuotraukos. Jau septynerius metus Paulius Pocius ištikimas savo pašaukimui. Šiuo metu jį domina idiliški krikštynų ir vestuvių epizodai, nes tai yra emocingos, nepamirštamos šventės, kuriose sklando tyrumo angelai. Su jauno autoriaus kūrybiniais eksperimentais galima susipažinti internetiniame puslapyje „Tyra foto“. Kadangi pavadinimas gana intriguojantis, paprašėme fotografo pakomentuoti, kas talpinama puslapyje ir kas slypi už kadro.
Jūs savo fotografijos puslapį pavadinote „Tyra foto“-kodėl?
Savo puslapį iš tiesų pavadinau TYRA FOTO dėl to, nes reikėjo pasikeisti puslapio pavadinimą dėl gilios praeities, nors neslėpsiu puslapis yra naujas ir tikrai dar nesenas, jam vos metai su trupučiu. Įdėja yra paprasta, mano aistra yra perteikti emociją nuotraukomis, o kadangi veikloje dominuoja vestuvių ir krikštynų tema, o tai yra tyros, tyrumą, ištikimybę akcentuojančios šventės (emocingos ir nepamirštamos), todėl kilo mintis taip pavadinti. Iš tiesų Tyra foto, kaip matom, yra iš dviejų žodžių ir keturių raidžių, kas tikrai privertė apmąstyti galvojant pavadinimą, nes darant logotipą iš tiesų į viską reikia atkreiptį dėmėsį, kitaip sakant užbėgti veiksmams už akių. Taip ir gimė pavadinimas- TYRA FOTO, jis tikrai apibūdina tai, kas skaistu ir emocinga. Nors, negaliu sakyti, kad esu tik tyrumo propaguotojas – menui reikia įvairovės. Mėgstu ir asmenines fotosesijas, tai leidžia kurti, sugebėti galbūt perteiktį savo jausmus ir požiūrį į tai, ką fotografuoju, nuotraukoje vienaip ar kitaip, o visa tai išpildoma yra, pasitelkiant modelių pagalbą.
Kas jus paskatino imtis fotografo darbo?
Iš tiesų, manęs niekas neskatino, o kaip tik sakydavo, kad tai ne tau, o savyje giliai širdyje tikrai mėgau kažką fotkinti,prisiminti,pasijuokti. Viskas prasidėjo dar nuo mygtukinių telefonų, o vėliau ir muilinių fotoaparatų (skaitmeninių) taip ir bėgo laikas augau aš, vis kažką užfiksuodavau kaupdavau ir kaupdavau, laikui bėgant supratau, kad tai mano pašaukimas ir tikrai aš galiu daugiau. Pradėjau taupyti pirmajam fotoaparatui. Tai buvo skaitmeninė kamera panaši į šių laikų GO PRO, tačiau tai buvo telefono dydžio kamera, skirta filmavimui, nors naudojau nuotraukom. 5 megapixelių turintis lešis mane įkvepė ir toliau kurti kažką ir taupyti geresnei įrangai.
Taip prabėgo vasaros, sunkiai dirbant, o laisvu laiku – fotografuojant ir saugant archyvus. Po to įsigijau pirmąjį fotoaparatą canon 550D + 50 mm portretinį objektyvą, o tada ir atsivėrė visos galimybes, tai buvo man vaikui dar tikrai brangus daiktas, tačiau svajones lieka svajonėmis. Taip ir prasidėjo mano karjera: pafotkinau vieną ar kitą draugą. Visiems pradėjo patikti, pradėjau studijuoti namuose savarankiškai PHOTOSHOP programos pagrindus, viską nagrinėti pats. Tvarkiau tikrai juokingai ir baisiai tas nuotraukas dabar prisimenu . Tačiau tai buvo pirmieji mano bandymai. Po kelerių metų atsirado pirmieji užsakymai, fotografavau draugus, pažįstamus, o poto ir internetinėse svetainėse pradėjau ieškoti klientų pats. Tada supratau , kad aš galiu dirbti, žmonės suteikti džiaugsmo, o sau dar labiau – juk tai svajonių darbas, taip ir prabėgo akimirksniu 7-8metai.
Lietuvoje daug fotografuojančių merginų kaip manote, kas geriau fotografuoja vaikinas ar mergina fotografas?
Lietuvoje tikrai daug fotografų, o ypač mėgėjų, kurie trukdo mums dirbti ir mažina mums darbo rinką. Neskirstau, kas geriau mergina ar vaikinas. Kiekvienas fotografas dirba savo sferoje ,nesvarbu, ar tai tema vaikai, ar vestuvės, kiekvienas specializuojasi, pasirinkdamas tam tikrą veiklą ir nėra taip, kad mergina gali būti geresnė už vaikiną. Nežinia, kiek kuris turi praktikos ar sukaupęs žinių. Čia tas pats, kas futbolas ar krepšinis. Išsirink kaip nori. Mes kiekvienas specializuojamės ten, kur mums geriausiai sekasi ar jaučiame kūrybinę aistrą. Vieniems tai sunkus darbas ar papildomas pajamų šaltinis, kitiems tai gyvenimo dovana. Man asmeniškai dirbti vestuvėse, tai tarsi lašelis gautos laimės, proga džiaugtis jų laime, švente, stengtis užfiksuoti jų nepamirštamas akimirkas. Negalėčiau dirbti su vaikais ar nėščiosiomis. Vieną kitą, taip sutinku, galiu nufotografuoti, bet rasti tokiai kūrybai idėjų- o, ne, tai per sunku. Tai ne mano sritis , tokie užsakymai, manau, būtų košmaras man.
Kaip nepasiklysti fotografų džiunglėse?
ką tai turėtų reikšti? Norint nepasiklysti jose, manau, turi turėti aistrą kažkokiems keliems dalykams, o ne viskam. Turi susitelkti į tai, kas tau geriausiai sekasi ir publikuoti, tai kas tau sekasi, o ne viską. Teisingas portfolio manau visada padės klientui apsispręsti greičiau, ar tu tinkamas jam, ar ne. Juk negali būti vestuvių fotografas, o fotografuoti mašinas ir skelbtis, kad esi vestuvių fotografas. Santechnikas taip pat negali būti picų kepėjas, nes tai ne jo specialybė, tai labai panašu ir fotografijoje, nes ten labai daug stilių, kiekvienas renkasi savo. Aš esu ( tvirtai žinau) vestuvių, krikštynų fotografas, tai ir nurodo mano puslapio pavadinimas. Galiu fotkinti ir asmenines fotosesijas, ar įmonių užsakymus, šventes, ten taip pat esti emocijos. Šventės suteikia tikrai daug džiaugsmo, visi būna laimingi, ne namie užsidarę sėdi žmonės, šypsosi, nėra niūrūs, tai palengvina fotošopinimo darbus. Tačiau tokie darbai duonai kasdieninei, o ne kūryba. Teikianti džiaugsmo.
Jūsų sėkmės istorija?
Mano sėkmės istorija, aš manau, dar neprasidėjo, aš nesu toks žinomas, kad galėčiau save laikyti sėkmingu, nesvarbu, kad tu dirbi ir gyveni uždirbdamas, bet tavęs niekas nežino, tu esi šešėlyje šitoje rinkoje. Manau, norint būti apibūdinamas sėkmingu, turėtum būti išleidęs vieną ar kitą knygą, apie savo sėkmės istoriją, o ji prasideda tada, kai tavo nuotraukos publikuojamos ant žurnalo viršelių. Mano, kaip fotografo, svajonė- asmeniškai tikrai yra, noras, kad mane samdytų, kaip fotografą žurnalo viršeliui, bet tai yra ilgas ir sunkus kelias, kuriame stengsiuos nepasiklysti ir išpildyti savo lūkesčius, juk viskas dar prieš akis.
Kaip manote jūsų veikla gyvenimo sėkmė ar juodas darbas?
Mano veikla yra iš tiesų ir aistra, ir juodas darbas. Nes darbas vestuvėse yra iš tiesų netoks ir lengvas, kaip gali atrodyti nuotraukose. Mano darbai vestuvėse užtrunka 15-23h. Beveik visą parą darbas. Keliesi 4-5ryto, o grįžti panašiu laiku namo. Atfotografuoti yra viena, bet sunkusis etapas yra nuotraukų atrinkimas, o galų galiausiai ir retušavimas. O ką kalbėti apie jų perteikimą ir sudėlioti visą fotopasakojimą visos dienos eigos. O dar jeigu ir filmuoji reikia ir filmo žmonėms. Nuotraukų atrinkimas gali trukti nuo vienos iki dviejų dienų, o retušavimas iki savaitės laikotarpio. Būna, kad vieną nuotrauką tvarkai apie valandą, o būna ir ilgiau priklauso nuo to, kokia ji ir ką nori sukurti. O jų atiduoti, tai reikia ne vieną ir ne dvi. Tai tikrai vargina ir atima laiko.
O ką kalbėti apie įrangos priežiūrą ir jos kainą. O žmonėms atrodo, tai tik mygtuko paspaudimas ir kodėl mes imame tokius didelius pinigus? Juk darbas nėra iš tiesų lengvas, ant pečių kuprinė su įrangą 10kg visą dieną, fotoaparatas rankoje, rankinė pašonėje su kita įranga, viską nešiokis, lakstyk, prižiūrėk, o ir suspėk visur, nes jei nespėsi tu juk kaltas. Adrenalinas bažnyčioje, nustatymų žinojimas, žinių pritaikymas, elgesys derantis tam tikroje vietoje ir tam tikru laikų, ir tada suprantame, kad šviesą piešti gali ne visi. Atstovėti 20 valandų, dirbti namuose su užsakymu visą savaitę, tinkamai retušuoti nuotraukas, parinkti spalvas, sutvarkyti veido odos vaizdą, foną, horizontus, parinktį tinkamą nuotraukos apkirpimą ir dar daug visko.
Nuo ko reikia pradėti norint tapti fotografu?
Manyčiau, norint pradėti fotografo kelią, reikia pradėti nuo žinių gilinimo, o fotografas šioje visuomenėje yra kiekvienas, nes visi turi telefono įrenginį, kuriame yra kamera, su kuria galime fotografuoti. Visi gali šiais laikais pradėti mokytis subtilybių, nes dabar išmanieji telefonai turi tokias pat funkcijas beveik, kaip fotoaparatas, tai nebus tokia pat kokybė. bet funkcijas išmokti tikrai galima ir suprasti, kaip tai veikia. O palaipsniui ir įsigyti gali veidrodinį fotoaparatą, o tada viskas ateina savaime, jei savyje turi ugnelę.
Kaip pamatyt pasaulio grožį per foto objektyvą?
Pasaulis yra savaime gražus, ji reikia jausti, o ne matyti. Turi matyti šviesą, o tada ir gausi tobulą kadrą, dar pridės tavo žinios PHOTOSHOPE ir bus superinis rezultatas. Per objektyvą pasaulį gražų gali įžvelgti ne kiekvienas, vienam yra gražu žiūrėti į dangų, kitam į žemę, trečiam į medį.. Visi mes turime skirtingus gebėjimus kažką pamatyti, o ypač fotografijoje, vienam gražu bokeh efektas, kitam išdegintas FONAS, trečiam juoda/balta yra begalo daug jausmų, kurie sutelpa į dvi spalvas. Kiekvienas turime savitą grožio supratimą. Juk vieniems gražu, kai žmogus nešioja plėšytus džinsus, kitas gali bjaurėtis. Vienam Kalėdinis megztinis suteiks daug gerų emocijų, o kitas su juodu džemperiu jausis taip pat gerai. Įžvelgti pasaulio grožį galime, tačiau kiekvienam jis bus kitoks, o norint tai padaryti, pradėk mokytis ir suprask, kaip įžvelgti šviesą, o dar svarbiau, kaip ją perteikti (fotografuoti).
Fotografas dažniausia lieka už kadro, visi žavisi tik jo darbais, kaip manote, kaip fotografui save parodyti?
Dažniausiai fotografo darbai kalba už fotografą, bet jei nori save atskleisti koks jis yra iš tiesų, tai manau pirmasis dalykas filmuokis sau ir kitiems. Rodyk, koks esi iš tiesų, dabar FACEBOOK IR INSTAGRAM paskyroje galima pamatyti, ką kiekvienas veikia, kuo domisi tavo draugai ar žmonės, kuriuos seki. MYDAY viską parodo. Kelk save ten, rodyk savo veiklą, kalbėk drąsiai ir užtikrinai, leisk žmonėms suprasti koks tu esi iš tikrųju, nusiimk kauke, būk toks koks esi. Kitas būdas padaryk parodą savo darbų, parašyk knygą, išleisk foto mokymus ir tikrai atskleisi, kas esi iš tikrųjų. Galbūt, tai ir mano paties ateitis, nežinau kada, bet pasirodys ir mano paroda, dabar tik paliksiu intrigą.