Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įkurta 1919m. sausio mėnesį, paminėjo savo reikšmingą jubiliejų. Tai kultūros įstaiga sėkmingai tapusi integralia Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi.
Čia galima rasti ir pirmųjų Lietuvoje leistų knygų, ir modernių informacijos nešėjų. Bibliotekoje vyksta pažangi edukacinė veikla, skatinamas kūrybingumas, kaupiamos priemonės užsiėmimams, lavinantiems intelektą. Bendradarbystės erdvėje kuriami intelektinės veiklos produktai.
Pokalbis apie šią biblioteką padės atskleisti visuomenei šiuolaikinės bibliotekos ypatumus ir informacijos sklaidos galimybes…. pašnekovės paminėtos bibliotekoje taikomos naujovės gal taps impulsu, ką nors analogiško pritaikyti ir regionų bibliotekose.
Kaip atsirado jūsų biblioteka?
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos idėja, pradėjusi formuotis dar XIX a. pradžioje, palaikyta Simono Daukanto ir Motiejaus Valančiaus laikais, tuomet nebuvo realizuota dėl lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimo (1864–1904). Ano amžiaus pabaigoje vėl atgimė užsienyje, tačiau nei Mažosios Lietuvos šviesuoliai, nei Paryžiuje veikusi „Želmens“ draugija (1896–1914) savo bandymais tikslo nepasiekė, vos vienas kitas jų sukauptų leidinių atėjo į Lietuvą. Bene rimčiausiai visos lietuviškos ir lituanistinės spaudos rinkimo darbo ėmėsi 1907 m. įsikūrusi Lietuvių mokslo draugija. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo įvykiai šį darbą gerokai pristabdė, o patsai Lietuvos valstybės atsikūrimas nacionalinės bibliotekos steigimo reikalus iškėlė m. visai kitoje plotmėje.
Seną Nacionalinės bibliotekos idėją realiai pradėta įgyvendinti 1919 metais. Lietuvos švietimo liaudies komisariatas 1919 m. sausio mėnesį buvusią Vilniaus viešąją (iki 1832 m. – Vilniaus universiteto) biblioteką perorganizavo į Lietuvos centrinį knygyną, kuris jau vasario 1 d. pradėjo savo veiklą. Tačiau 1919 m. balandžio 21 d. lenkų legionieriams okupavus Vilnių jo darbas buvo nutrauktas. Pradėti kaupti fondai (nauja literatūra ir Pirmojo pasaulinio karo sukūryje likusios beglobės knygos) liko Vilniuje ir netrukus tapo atkurto Vilniaus universiteto bibliotekos fondų dalimi. Pasitraukęs į Kauną pirmasis bibliotekos vedėjas Eduardas Volteris bibliotekos kūrimo darbą pradėjo iš naujo. Po tam tikro pasirengimo, 1919 m. gruodžio 20 d., buvo išleistas Lietuvos Laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Šiemet Lietuvos nacionalinė biblioteka mini savo veiklos 100-metų jubiliejų.
Jūsų misija ir vizija?
Nacionalinės bibliotekos misija – būti Lietuvos žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei.
Vizija – tapti integralia valstybės informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi.
Nacionalinė biblioteka yra visiems vartotojams prieinama nacionalinė kultūros įstaiga, veikianti informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse, vykdanti bibliotekų veiklą ir pagal kompetenciją užtikrinanti valstybės informacijos politikos įgyvendinimą.
Ką jaunimas gali pas jus nuveikti?
Ir jaunimas, ir vaikai ir vyresnio amžiaus bibliotekos lankytojai gali nemokamai naudotis Nacionalinės bibliotekos el. paslaugomis, ištekliais, dalyvauti įvairiausiuose renginiuose ir mokymuose, kūrybinėse dirbtuvėse.
Lietuvos nacionalinė biblioteka savo skaitytojams gali pasiūlyti 6,5 milijono įvairių dokumentų – knygų, serijinių leidinių, rankraščių, žemėlapių ir atlasų, natų, garsinių regimųjų, elektroninių dokumentų; 73 km/lentynmetrių.
Esame Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą kaupianti ir sauganti biblioteka, todėl pas mus suplaukia Lietuvoje publikuoti dokumentai ne tik lietuvių, bet ir visomis kitomis kalbomis, kuriomis kalba, rašo ir skaito mūsų šalies piliečiai. Jų turime beveik 2,5 milijono – nuo pirmųjų Lietuvoje leistų knygų iki šių dienų;
Mums labai svarbu surinkti leidinius leidžiamus užsienyje lietuvių kalba, lietuvių autorių rašytus kitomis kalbomis ir leidinius apie Lietuvą. Partneriai užsienyje – lietuvių bendruomenės, Lietuvos Respublikos ambasados ir bibliotekos bičiuliai labai padeda tai padaryti;
Mūsų biblioteka vienintelė turi pilną disertacijų, apgintų Lietuvoje fondą (nuo 1994 m);
Sudarome galimybę skaityti daugiau kaip 1 200 lietuviškų elektroninių knygų per portalą ibiblioteka.lt. Tai patogu lietuviškai skaitantiems ir Lietuvoje, ir gyvenantiems užsienyje.
Visą informaciją apie Nacionalinės bibliotekos informacijos išteklius galite rasti Bibliotekos elektroniniame kataloge, kuriame yra daugiau kaip milijonas įrašų.
Nenorintiems lankytis bibliotekoje siūlome suskaitmeninto paveldo portalą epaveldas. Tai – kartu su partneriais sukurtas elektroninis lobynas, atspindintis turtingą mūsų šalies istoriją ir kultūrą;
Nuskenuota ir į portalą www.epaveldas.lt yra įkelta beveik 30 000 pavadinimų objektų (tik Nacionalinės bibliotekos) ir tai yra 3 084 477 puslapių.
Ir toliau skenuojam periodinius leidinius (iki 1947 m.), rankraščius, vykdome projekto „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“ tęstinumą, kurio metu esame įsipareigoję nuskenuoti, konvertuoti į elektronines knygas ir viešai kasmet pateikti po 200 klasikos kūrinių (iki 2019 metų pabaigos bus 1 600 knygų).
Visoje bibliotekoje veikia bevielis internetas.
Bendradarbystės erdvėms (angl. coworking space) būdinga burti bendram darbui skirtingų veiklų, verslo sričių atstovus, dalintis informacija, patirtimi ir ryšiais. Nacionalinės bibliotekos Bendradarbystės erdvėje buriame didžiųjų, atvirų duomenų, atviros valdžios ir informacijos analitikos specialistus, siekiant prisidėti prie žinių ekonomikos vystymo. Į šią bendruomenę įsilieja ir Nacionalinės bibliotekos analitikai. Bendradarbystės erdvėje kuriami intelektinės veiklos produktai taikant pažangias technologijas, žinias, atveriant ir analizuojant duomenis.
Sėkmingai dirba Nacionalinės bibliotekos TV studija.
Tiesioginės interneto transliacijos Nacionalinėje bibliotekoje vyksta nuo 2012 metų. Transliacijos vykdomos į visas viešąsias bibliotekas – iš viso 1 200 taškų.
Tiesioginės transliacijos rengiamos bendradarbiaujant su įvairiomis verslo ir valstybinio sektoriaus organizacijomis, taip pat – su pavieniais savo sričių specialistais. Tiesioginių transliacijų temų spektras – pats įvairiausias: nuo finansų valdymo iki sveiko gyvenimo būdo, nuo naujausių IT paslaugų iki tautiškumo sampratos, nuo saugesnio interneto renginių iki mados ir dailės paralelių ir t. t. Plačiau apie transliacijų temas.
Profesionaliai įrengtoje garso įrašų studijoje teikiamos aukštos kokybės specializuotos muzikos industrijų paslaugos. Studija pritaikyta kurti erdvinį 5.1 garsą, joje yra galimybė atlikti fortepijono įrašus skambinant nauju „Yamaha C-3X“ fortepijonu. Įrašytus kūrinius garso režisierius suredaguoja pagal poreikius, atliktą garso suvedimą ir paruošia leidybai. Ši paslauga mokama.
Muzikavimo erdvė – tai erdvė, skirta repeticijoms, gyvam muzikos atlikimui, repertuaro sudarymui, mokymuisi. Erdvė pritaikyta groti solo ar grupėse įvairiais asmeniniais akustiniais ir elektriniais instrumentais ir erdvėje esančiu pianinu. Muzikavimo erdvėje galima naudotis Nacionalinėje bibliotekoje saugomais natų leidiniais, gausia vinilo plokštelių kolekcija, tokiu būdu skatinant bibliotekos lankytojų kūrybinę saviraišką. Šioje erdvėje rengiami edukaciniai užsiėmimai ir kūrybinės dirbtuvės, paskaitos, naujų leidinių pristatymai.
Meno erdvė – orientuota į lankytojų kultūrinių, pažintinių/edukacinių ir meninių poreikių tenkinimą. Formuojant Meno erdvės veiklas orientuojamasi į žinių visuomenę, kūrybinių industrijų ideologiją, kūrybingos visuomenės koncepciją. Meno erdvės programos sudaro galimybę atsitraukti nuo įprastos aplinkos bei veiklų, suteikia erdvę kūrybai, meno reiškinių pristatymui ar pažinimui susitinkant su menininkais, meno istorijos, teorijos ir kritikos profesionalais, pedagogais, kuratoriais, kultūros vadybininkais, leidėjais ir kitais kultūros sričių atstovais.
Meno erdvėje vyksta : multimedinės ir edukacinės tarpdisciplininės meno programos ir projektai; kūrybines dirbtuvės, meno tyrimų laboratorijos ir meno terapijos užsiėmimai; knygų pristatymai; savarankiška ir teminė kūrybinė veikla; teminės paskaitos ir / ar jų ciklai; susitikimai, diskusijos, seminarai; miesto kultūrinio gyvenimo įvykių ir reiškinių pristatymai ir aptarimai.
Meno erdvėje yra medžiagos ir priemonės kūrybinėms dirbtuvėms, televizorius, kompiuteriai su įdiegtomis vaizdo redagavimo programomis „Photoshop“, „Illustrator“, „InDesign“ ir kitomis „Adobe“ paketo programomis ir interaktyvia piešimo lenta. Esant poreikiui, lankytojai kviečiami atsinešti ir savo priemones.
Kino salė. Šios erdvės tikslas – sudaryti bibliotekos lankytojams galimybes pažinti Lietuvos ir kitų pasaulio šalių kinematografijos paveldą, skatinti kūrybą audiovizualinio meno srityje. Kino salėje įrengta 7.1 erdvinio garso sistema su profesionaliu vaizdo projektoriumi, kuris leidžia mėgautis aukščiausios kokybės kinu.
Kino salėje vykdomos edukacinės programos, lankytojai gali susipažinti su kino industrijomis. Edukacijos plečia lankytojų akiratį, skatina kūrybingumą, suteikia universalių žinių. Edukacijos pritaikytos įvairioms amžiaus grupėms įvairiomis kino industrijų temomis.
ŽAISLOTEKA (paslauga nemokama): skirta tėvams palikti vaikus nuo 3 iki 6 (imtinai), 4 val., siekiant, kad tėvai ramiai galėtų mokytis, dirbti ar tiesiog praleisti laiką Nacionalinėje bibliotekoje.
DIRBTUVĖS PATS SAU (paslauga nemokama):
PATS SAU – atviros dirbtuvės mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams.
PATS SAU – Pasidaryk, Atrask, Tausok, Smalsauk, Siek, Atpažink, Užfiksuok.
Dirbtuvės jungia du šiuo metu pasaulyje populiarius judėjimus:
STEAM mokymo metodikos taikymo judėjimas, kai vaikai ir jaunimas skatinamas mokytis ir spręsti konkrečias problemas įgyvendinant kūrybinius projektus, didelį dėmesį skiriant šių elementų (Science (mokslas), Technology (technologijos), Engeneering (inžinerija), Art (menas), Math (matematika)) taikymui mokymo procese. STEAM mokymas remiasi tyrinėjimu, bendradarbiavimu ir pažinimu per kūrimo ir modeliavimo procesą.
Makerspace (dirbtuvių) kūrimosi judėjimas, kai norintiems įgyvendinti savo kūrybinį projektą suteikiama darbo vieta, priemonės ir įrankiai (tiek įprasti, tiek ir paremti informacinėmis technologijomis), taip sudarant galimybę vaikams ir jaunimui kurti, pažinti ir išmokti.
Daugiau nei 20 įrengtų individualaus darbo vietų, 3D spausdintuvas, vinilo ir kaitrinių plėvių pjaustiklis, kaitrinis presas, mini sublimacinis spausdintuvas, robotikos ir elektronikos rinkiniai, programuoti skirti mikrokompiuteriai, kompiuteriai su reikiama programine įranga ir įvairių medžiagų.
SUSITIKIMŲ KAMBARIAI (5 vnt.)
Lankytojai, turintys galiojantį Nacionalinės bibliotekos skaitytojo pažymėjimą, susitikimų kambariu 2 val. per dieną gali naudotis nemokamai, nuo trečios valandos paslauga apmokestinama. Plačiau
Laukiame tiek projektus rengiančių studentų, tiek dalykinius pasitarimus organizuojančių verslininkų ar įvairių laisvalaikio pomėgių klubų narių. Visų, ieškančių patogios, šiuolaikiškai įrengtos erdvės darbingiems susitikimams.
Kiekviename susitikimų kambaryje yra kompiuteris, projektorius ir ekranas. Viename kambaryje gali darbuotis nuo 2 iki 10 asmenų.
… Plačiau apie Martyno Mažvydo biblioteką tęsinys netrukus.