Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įkurta 1919m. sausio mėnesį, paminėjo savo reikšmingą jubiliejų. Tai kultūros įstaiga sėkmingai tapusi integralia Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi. Čia galima rasti ir pirmųjų Lietuvoje leistų knygų , ir modernių informacijos nešėjų. Bibliotekoje vyksta pažangi edukacinė veikla, skatinamas kūrybingumas, kaupiamos priemonės užsiėmimams, lavinantiems intelektą. Bendradarbystės erdvėje kuriami intelektinės veiklos produktai. Pokalbis apie šią biblioteką padės atskleisti visuomenei šiuolaikinės bibliotekos ypatumus ir informacijos sklaidos galimybes….. pašnekovės paminėtos bibliotekoje taikomos naujovės gal taps impulsu, ką nors analogiško pritaikyti ir regionų bibliotekose. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną kviečiame plačiau pažinti šią paslaptingą biblioteką.
Kokios yra karjeros galimybės pas jus?
Kaip sako Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas: „Aš bibliotekininku vadinu žmogų, kuris dirba bibliotekoje. Tai gali būti menininkas, inžinierius, programuotojas, žurnalistas, istorikas, lituanistas, vadybininkas, kultūrininkas… Galima išvardinti bent 15-20 skirtingų profesijų atstovų, kurie dirba šiandieninėje bibliotekoje. Dabartinės bibliotekos yra pačių įvairiausių kompetencijų darbuotojų visuma. Jų dermė ir sudaro vidinę organizacijos jėgą ir išskirtinumą“. O faktai, kad Nacionalinė biblioteka dirba specialistai nuo 23 iki 80 metų amžiaus, kad vadovaujančias pozicijas (pvz. departamento direktoriaus pareigas) užima ir 30 metų amžiaus dar nesulaukę ambicingi jauni žmonės įrodo organizacijos stiprybę, brandą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Daugiau informacijos
Kokia yra bibliotekos įtaka Lietuvos bibliotekų tinklui bei regionams?
Lietuva turi unikalų bibliotekų tinklą. Jį sudaro 2505 bibliotekos. Nacionalinė biblioteka visuomet turėjo aiškią viziją, kaip galima dar labiau sustiprinti bibliotekų tinklą ir tobulinti teikiamas paslaugas, siekiant prisidėti prie Lietuvos visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo. Vienas iš šiandienos prioritetinių uždavinių yra ne tik atnaujinti, modernizuoti Lietuvos bibliotekų informacines sistemas, užtikrinant jų plėtrą ir tvarumą, bet ir konkrečiais darbais prisidėti prie žinių visuomenės procesų sklaidos Lietuvoje. Prie šių rezultatų pasiekimo reikšmingai prisideda įgytos patirtys įgyvendinant projektus, apimančius visos Lietuvos regionus, taip pat glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio partneriais.
Skaitmeniniame amžiuje tėra tik vienas kelias – tobulinti savo skaitmenines kompetencijas ir dalintis žiniomis su kitais žmonėmis. Juolab, kad XXI amžiuje raštingumas jau seniai nebėra vien tik mokėjimas skaityti ir rašyti. Į šią sąvoką įeina ir technologinis raštingumas, t. y. problemų sprendimas pasitelkiant technologijas – kaip asmuo geba pasiekti, interpretuoti, analizuoti ir transformuoti gautą informaciją, perteiktą skaitmeninėse priemonėse. Deja, Lietuvos piliečių pasiekimai čia galėtų būti žymiai geresni.
Kartu su partneriais Nacionaline biblioteka vykdomo projekto „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ metu bus plėtojami ir atnaujinami kompiuteriai ir interneto infrastruktūra 1 200 viešosios interneto prieigos taškų bibliotekose, sudarant sąlygas gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo, kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose. Regionų centruose bibliotekos turės galimybę pasiūlyti tokių technologijų, kurių gyventojai ar namų ūkiai dar neturi: bus sukurtos naujos darbo vietos darbui su vaizdo, garso ir grafine medžiaga, asmenų inžinerinius gebėjimus lavinančiais konstruktoriais, robotikos rinkiniais, taip pat darbui su virtualios realybės ir kt. įrenginiais.
Nuo 1996 metų tęsiasi projektas „Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema „LIBIS“. Jo tikslas –plėtoti bibliotekinę sistemą, sudarančią galimybę automatizuoti visus bibliotekinius ir skaitytojų aptarnavimo procesus. Šiuo metu vykdomas intensyvus sukurtos infrastruktūros išplėtimas ir sukurtos programinės įrangos vystymas. Modernizavus LIBIS ir perkėlus LIBIS bibliotekų teikiamas el. paslaugas į centralizuotai valdomą debesų kompiuterijos infrastruktūrą, bus išplėstos ir portalo ibiblioteka.lt galimybės. Interaktyvi biblioteka vienija daugiau nei 70 Lietuvos bibliotekų ir kiekvienam atveria patogesnes galimybes pasiekti reikalingą informaciją ar paslaugą „vieno langelio“ principu. Dabar interaktyvioje bibliotekoje galimų užsakyti dokumentų skaičius perkopė per 1,1 mln.
Visų šių paslaugų tikslas – įgalinti e. transformaciją, tai yra skatinti naujų produktų ir paslaugų atsiradimą įvairiose vietovėse, nepriklausomai nuo esamos infrastruktūros ar ekonomikos lygio. Taip Nacionalinė biblioteka prisideda prie skaitmeninės atskirties problemos sprendimo.
Čia tik vienas konkretus pavyzdys, nekalbant, kad Nacionalinė biblioteka yra bibliotekų ir informacijos mokslo ir plėtros kompetencijų centras, nacionalinis skaitmeninimo ir virtualios elektroninės paveldo sistemos kompetencijos centras, kultūros, mokymo ir komunikacijos centras. Pabaigai keletas iškalbingų skaičių:
- 2018 m. buvo pateikta projektų paraiškų už 13 281 000,00 EUR. Finansuota –
13 074 000,00 EUR (į šią sumą įeina 4 investiciniai projektai, kurių
vertė 12 797 284,50 EUR); - Neinvesticinių projektų pritrauktų lėšų suma – 276 700, 00 EUR. Tai yra 15 proc. daugiau nei 2017 m. (172 996,00 EUR), 35 proc. daugiau nei 2016;
- Moksliniams tyrimams pritraukta 58 600, 00 EUR (4 projektai).
- Iš tarptautinių fondų pritraukta 144 302,00 EUR (4 projektai)
Kokio tipo renginiai vyksta pas jus?
Nacionalinėje bibliotekoje vyksta patys įvairiausi renginiai, esame tapę tikru kultūrinės veiklos ir kultūrinės diplomatijos centru. 2018 m. duomenimis įvyko 1351 renginys. Juose apsilankė 212 tūkst. lankytojų. Atkreiptinas dėmesys į tokius svarbius renginius: pirmą kartą vykęs trijų Baltijos šalių ir Izraelio ministrų pirmininkų susitikimas – istorinis, tarptautinės reikšmės renginys; Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga, minint 70-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo metines, Nacionalinėje bibliotekoje pirmą kartą organizuotas Nacionalinis žmogaus teisių forumas, kurio metu susivienijusi akademinė, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus ir tarptautinė bendruomenė kvietė diskutuoti apie esamą žmogaus teisių situaciją. Parodą „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918-1940“ lydėjo vieninga vizualinė komunikacija, edukaciniai renginiai ir ekskursijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Nacionalinėje bibliotekoje įvyko 12 teminių ekskursijų, parodą pamatė virš 3,5 tūkst. lankytojų. Parodą Nacionalinėje bibliotekoje atidarė trijų Baltijos šalių Ministrai pirmininkai. Atkreiptinas dėmesys ir į sėkmingą Valstybingumo erdvės įveiklinimą. Iš viso per metus Valstybingumo erdvėje įvyko 139 renginiai.
Kultūriniai renginiai, parodos, filmų peržiūros, koncertai, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, diskusijos, susitikimai su įdomiais žmonėmis ir naujų knygų autoriais, mokslinės tarptautinės konferencijos, seminarai, paskaitos aktualiomis temomis – renginių žanrų įvairovė labai plati ir nenuobodi.
Išsamią informaciją apie nacionalinėje bibliotekoje vykstančius renginius iš anksto skelbiame populiarioje svetainėje www.lnb.lt ir bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Kodėl verta jaunimui skaityti? Kaip sudominti jaunimą skaityti?
Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. R. Gudauskas, atsakydamas į žurnalistų klausimą prieš Lietuvos Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų ceremoniją, apie jaunų žmonių skaitymą ir taisyklingą kalbėjimą sakė: „Man atrodo, kad šie procesai turėtų prasidėti labai anksti: nuo šeimos, nuo lopšelio, mokyklos. Jei šeimoje bus kalbama taisyklingai, nevartojant tų dalykų, kurių nereikia vartoti, tai ir bus tai, ko mums reikia. Jei kalbėtume apie institucinį bibliotekos vaidmenį, tai pirmiausia vaikai turėtų išmokti skaityti ir pamėgti skaitymą. Šaunu, jeigu tėvai su vaiku ateina į biblioteką. Čia gali rasti ne tik labai daug įvairiausių knygų, bet ir žaisloteką, išmaniųjų, žaislinių, panoraminių, figūrinių knygų su paslaptimis, įvairiais garsais. Tyrimai rodo, kad tėvų, kurie domisi literatūra, vaikai imlesni aplinkai ir jų žodynas išlavėja nuo pat mažų dienų. Skaitymo balsu naudą puikiai iliustruoja ir tyrimais pagrįstas pirmojo Švedijos skaitymo ambasadoriaus Johano Unenge’s pateiktas pavyzdys: šešiamečio vaiko, kuriam nebuvo skaityta garsiai, žodyną vidutiniškai sudaro vos 7 tūkst. žodžių, o garsiai mažyliui skaitančioje šeimoje augusio vaiko žodynas vidutiniškai siekia net 17 tūkst. žodžių. Vaikai turėtų skaityti lietuvišką literatūrą ir taip ugdytis taisyklingos kalbos ir kalbėjimo įgūdžius. Kartu formuojant ne tik gramatinę, bet ir vertybinę dimensiją, skaitant kūrinius, kurie ugdo jauną asmenybę, jos tapatybę. Tuomet sunku būtų nukrypti nuo pačios esmės. Skaitant viduje atsiranda siekiamybė lietuviškai kalbėti ir suvokti save kaip žmogų, kuris priklauso tai tautai. Idealu būtų, jei vaikai iš mažens patirtų lietuvių kalbos grožio pajautą ir savo šeimoje, ir iš pirmųjų mokytojų. Šaunūs tie tėvai ir mokytojai, kurie nebijo žaisti, įsijausti į skaitomą tekstą, imituoti veikėjus, keisti balsą, intonaciją. Vaikams tai tikrai patinka. Tą puikiai žinau ne tik kaip Nacionalinės bibliotekos vadovas, bet jau ir kaip laimingas senelis“.
(Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus“. Projekto tikslas – prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Nacionalinė biblioteka jau trečius metus yra projekto partnerė ir „Inovatyviausio kalbų mokytojo (gimtosios ir užsienio)“ nominacijos steigėja).
Bibliotekos sėkmės istorija prasidėjo nuo?
Sėkmingai įvykdytos pastato rekonstrukcijos, savo originalaus veiklų modelio sukūrimo ir stiprios ir kompetentingos darbuotojų komandos subūrimo.
Po rekonstrukcijos (2008–2016 m.) vienas iš Lietuvos intelekto centrų –Nacionalinė biblioteka– išgyvena pakilimą. Rugsėjo 2 d. sukaks treji metai nuo atsinaujinusios bibliotekos veiklos pradžios. Per trumpą laiką pasiekti rezultatai džiugina, įkvepia, skatina tęsti pradėtus darbus ir imtis visiškai naujų iniciatyvų.
Kaip sako Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas: „Bibliotekos gyvena besitransformuojančioje visuomenėje. Bibliotekų veiklos pagrindinė kryptis šiuo metu yra bibliotekų permainos. Tai akcentuoja ir Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA). Mes taip pat transformuojamės. Tas dabarties fenomenas „kintantis kintančiame“ ir būtų dabartinė bibliotekos esmė, įkvėpimo šaltinis strateginiam ir kasdieniniam bibliotekininkų darbui. Vertinant ne kritiškai, o realistiškai, man atrodo, kad mums sekasi keistis. Aš vadinu tai – atpažinti ateities sėkmės tendenciją ir pabandyti tapti jos dalimi. Jei mes atpažįstame tą sėkmės kryptį, mes natūraliai laimime. Man patiko bibliotekos Mokslo tarybos nario, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus mintis, kad per pastaruosius dvejus metus bibliotekoje įvyko tokie greiti ir kardinalūs pokyčiai, kad visuomenė dar nespėjo jų iki galo suvokti. Didžioji, intelektualioji visuomenės dalis, kuri su mumis dirba ir bendradarbiauja, labai pozityviai priėmė mūsų veiklų ir prioritetų kaitą. Apklausos duomenimis (2017 m. tyrimas) – net 87,7 procentų apklausos respondentų patenkinti Nacionalinės bibliotekos veikla. Tačiau egzistuoja ir kita visuomenės dalis, kuriai bibliotekų niekada nereikėjo. Čia yra problema ir uždavinys, kaip tą dalį visuomenės įtraukti į bibliotekų, ir į Nacionalinės bibliotekos, kaip valstybinės ir socialinės institucijos, veiklą.
Aš manau, kad mes pataikėme į tą sėkmės tendenciją. Iš vienos pusės, mes keitėmės labai greitai, o iš kitos pusės – kol turėjome tą duotybę, kad rekonstravome bibliotekos pagrindines erdves, mes turėjome galimybę permąstyti tų erdvių ir veiklų panaudojimo galimybes per prasmių prizmę ir sukurti savo koncepciją. Ko šiuolaikiniam žmogui reikia? Ko jis tikisi iš modernios bibliotekos? Kas tose atnaujintose erdvėse turėtų vykti? Ko reikia, kad taptume novatorišku bendruomenės traukos centru? Nes galvoti vien tik apie biblioteką, kurioje yra knygos-skaitytojas-bibliotekininkas, šiandien yra per mažai. Reikia galvoti apie technologijų procese įvykusias transformacijas. Mūsų bibliotekoje bandoma suderinti visą šią atsitikusią naują realybę taip, kad ji atitiktų naujo bibliotekos lankytojo, skaitytojo, tiesiog žmogaus, kuris tobulėja ir auga, profesinius, intelektinius ir dvasios poreikius“
Kokiomis formomis jūsų biblioteka bendradarbiauja su pasauliu?
Nacionalinė biblioteka apibrėžė savo pagrindinę veiklos kryptį kaip duomenų valdymą, kas kuria bibliotekos vertę ir prisideda prie valstybės ekonominio pranašumo didinimo. Todėl sėkmingai bendradarbiaujame ir esame partneriai su svarbiausiomis valstybinėmis institucijomis, progresyviais verslo startuoliais, kūrybinėmis industrijomis, pažangiausiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, solidžiausiomis tarptautinėmis institucijomis. „Biblioteka tampa idėjų generatoriumi, smegenų centru (angl. think tank). Svajojame, prognozuojame, eksperimentuojame ir ieškome įvairių sprendimų ar tai būtų mūsų bibliotekoje sukurta nauja e-paslauga – skaitmeninių kūrinių ženklinimo įrankis, skirtas toliau plėtoti teisėtą intelektinės nuosavybės rinką, ar naujų verslo strategijų, tokių kaip iš pradžių prieštaringai vertintoms kripto valiutoms taikyta blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos pritaikymas viešajame sektoriuje. Tikiu, kad bibliotekos komandos ir mūsų partnerių sinergija bendruosiuose projektuose, kurie jau vyksta, kasdien priartina mus prie, mano nuomone, geriausio sektino pavyzdžio, puikiai dirbančios Britų nacionalinės bibliotekos. Turiu drąsos teigti, kad mes jau gyvename svajonėje. Ir nors realizuota tos svajonės kokie 7 procentai, bet mes esame teisingame kelyje ir dar niekada biblioteka nebuvo tokia populiari, reikalinga ir net madinga“, – sako Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas.
Jums reikalingą informaciją apie Nacionalinę biblioteką visada galite rasti www.lnb.lt