Jei iš pradžių dar bandėme juokauti, šiandien dienai „juokas per ašaras“. Turbūt daugelis gyvena nežinomybėje ir jaudulyje. Kažkas vis dar juokauja. Ar iš nežinojimo. Ar iš nesupratimo. Ar tiesiog todėl, kad tikisi, jog jų tai nepalies. Nebūkit tokie tikri, šis virusas nesirenka. Galbūt ne Jus pačius, bet Jūsų artimuosius gali paliesti ir ką tuomet kaltinsim – kitus ar save…, bet gali būti per vėlu. Prašoma tiek nedaug, tiesiog likti namuose.
Negi namie taip negerai? Nejaugi, krepšinis, futbolas, tinklinis ar draugai nepalauks tos dienos, kada viskas baigsis. Virtuali erdvė puikiai gali pasitarnauti šiuo klausimu. Žaiskit krepšinį ten, bendraukit messengeriu. Bet likit namuose.
Manęs namuose kasdien laukia trys vaikai, mylimas žmogus, mama, brolis… tiesa, nežinau ar nebus taip, kad vieną dieną grįžti namo negalėsiu, nes GINANT SAUGANT IR PADEDANT galiu pasigauti tą virusą, kuris nesirenka kas tu… Rizikuoju viskuo, kas man brangu, tai mano darbas ir sakykit toliau, kad aš pikta, griežta ir negailestinga, bet šiuo metu negaliu būti kitokia, kol nesuprasit, kad ne laikas dabar žaisti lauke, lankyti gimines, glėbesčiuotis su draugais, slapta daryti šukuosenas, manikiūrus. Neuždirbsit visų pinigų…. Pabūkit dabar geresni, aplink tiek vienišų senukų, jiems dabar tikrai reikia pagalbos, skaitykit knygas, jos seniai pamirštos, bendraukit su savo šeimos nariais. Pasikeis situacija, galėsit daryti tai, ko šiuo metu daryti negalit.
Noriu, kad visi suprastumėt, kaip yra svarbu, likti namuose, nerizikuoti savo ir artimųjų bei draugų sveikata ir gyvybe. Ne dėl savęs, bet dėl visų, dėl jūsų pačių, likit namuose, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Saugokim vieni kitus ir džiaukimės gyvenimu. Džiaukimės, kad esame sveiki.