Nuo spalio 30 d. gyventojai galės teikti prašymus prižiūrėti 92 neprižiūrimomis pripažintas kapavietes Panevėžyje. Iš jų 46 yra Šilaičių civilinėse kapinėse, dar 46 – Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Pirmenybė bus teikiama jose palaidotų asmenų giminaičiams.
Šios kapavietės kaip galbūt neprižiūrimos buvo stebimos nuo 2017 metų. Spalio 27 d. komisija priėmė sprendimą jas pripažinti neprižiūrimomis. Jų priežiūra rūpinsis Savivaldybės administracija arba ji bus perduota gyventojams, norintiems ir galintiems jomis rūpintis.
Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti tokią kapavietę, nuo spalio 30 d. galės teikti prašymus Savivaldybės administracijos direktoriui. Tą pačią dieną kapaviečių sąrašas bus paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje www.panevezys.lt, skiltyje „Gyventojams“ – „Kapinių sąrašas, tvarkymas, kolumbariumas“, ir skaitmeniniame kapinių registre www.cemety.lt.
Spalio 30 d. su pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių sąrašu bus galima susipažinti Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje www.panevezys.lt, skiltyje „Gyventojams“ – „Kapinių sąrašas, tvarkymas, kolumbariumas“. Informacija taip pat bus pateikiama skaitmeniniame kapinių registre www.cemety.lt. Jame mėlyna spalva bus pažymėtos kapavietės, kurios jau pripažintos neprižiūrimomis, o geltona – tos, kurios vis dar stebimos ir dėl kurių dar nėra priimtas galutinis sprendimas.
Šios kapavietės nuo 2017 m. buvo stebimos kaip galbūt neprižiūrimos. Komisija nustatė, kad jos netvarkomos, jose nėra paminklinio akmens, lentelės, kryžiaus ar antkapio su palaidoto asmens vardu, pavarde ir palaidojimo data, o duomenų apie jas nėra ir laidojimų bei kapaviečių statinių registravimo žurnale.
Sprendžiant, kam suteikti teisę prižiūrėti konkrečią kapavietę, pirmenybė bus teikiama:
Kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams. Teikdami prašymą, jie turės nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą). Taip pat reikės pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis, pavyzdžiui, išrašus iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijančius dokumentus, nuotraukas ir kitus dokumentus, patvirtinančius pateiktus duomenis, taip pat giminystę įrodančius dokumentus. Asmenims, kurių giminaičiai palaidoti tose pačiose kapinėse. Prašyme reikės nurodyti giminaičio kapavietę ir pateikti giminystę įrodančius dokumentus. Kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę turintys asmenys nepateiks prašymų, teisė prižiūrėti kapavietę bus suteikiama atsižvelgiant į prašymo pateikimo laiką. Jeigu prašymus pateiks keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys arba keli asmenys, neturintys pirmumo teisės, pirmenybė bus teikiama tam, kuris prašymą pateikė anksčiau. Kokie įsipareigojimai laukia kapavietės prižiūrėtojo?
Asmuo, perimantis kapavietės priežiūrą, turės raštu patvirtinti, kad sutinka laikytis nustatytų jos priežiūros ir tolesnio laidojimo joje sąlygų.
Kapavietės prižiūrėtojas privalės:
nekeisti suformuotos kapavietės ribų, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kai pakeitimas būtinas laidojimui ir galimas pagal kapinių planą;
naujus kapavietės statinius statyti tik suderinęs su kapinių prižiūrėtoju;
nuolat tvarkyti kapavietę – pjauti žolę, šalinti savaime užaugusius augalus ir krūmus, rinkti šiukšles, grėbti lapus ir atlikti kitus priežiūros darbus.
Teisė prižiūrėti kapavietę nesuteikia galimybės joje iš karto laidoti. Leidimas joje laidoti, įskaitant patį prižiūrėtoją, galės būti išduotas tik praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos, t. y. 50 metų nuo pirmojo laidojimo kapavietėje datos.
Spalio 30 d. skelbiamo sąrašo paskutinėje skiltyje prie kiekvienos kapavietės bus nurodyta data, nuo kurios joje bus galima laidoti.
Komunikacijos skyrius
