Lietuvos Valstybingumo atkūrimo šimtmečio metai, suaktyvino krašto pažinimo veiklą, suteikė daugybę istorijos pamokų. Jaunoji karta turėjo progų atidžiau pažvelgti į tautos laisvės siekio ir tragizmo prisodrintą laikmetį, Lietuvos ryžtą atkurti savo valstybę, puoselėti tautinę kultūrą, kalbą, dovanoti pasauliui savo pasaulėjautos savitumą. Kiekvienas Lietuvos kampelis gali įrašyti įdomių faktų šimtmečio metraščio puslapiuose. Jubiliejiniais metais tautos atmintini momentai įamžinami ir architektūriniais, erdvinio meno akcentais. Palangoje sukurta nauja kultūrinė erdvė – Signatarų alėja. Tai vertinga miesto savivaldybės dovana palangiškiams ir kurorto svečiams
Signatarų alėja nutiesta tarp bažnyčios ir pašto. Čia būta ir Palangos progimnazijos, kurioje mokėsi ne tik mokiniai iš Palangos ir aplinkinių vietovių, bet mokytis atvykdavo vaikai iš įvairių Lietuvos vietovių. Ji įkurta po 1863 metų sukilimo 1886m, kai mokyklų tinklas Lietuvoje buvo mažinamas. Tai buvo berniukų progimnazija, kurioje buvo dėstoma tikyba, lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių kalbos, rusų kalba ir literatūra, aritmetika, algebra, geometrija, rusų bei senovės istorija, geografija, gamtos mokslai, piešimas, dailyraštis, braižyba, giedojimas, gimnastika. Mokyklą globojo grafas Jurgis Tiškevičius. Mokykloje buvo dėstoma rusų kalba, tačiau po pamokų kapelionai slapta mokė lietuviško rašto, maldų, platino literatūrą lietuvių kalba. Šioje mokykloje mokėsi būsimieji 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarai: Antanas Smetona, Kazimieras Steponas Šaulys, Jurgis Šaulys ir Steponas Kairys. Reikia manyti, kad Palangos knygnešystės tradicijos, patriotinės nuotaikos mokykloje veikė šių jaunuolių pasaulėžiūrą ir nulėmė gyvenimo kelio pasirinkimą.
2018 m. gruodžio 8ą dieną įvyko alėjos atidarymas
Lietuvai minint Nepriklausomybės Šimtmetį, Palanga taip pat ieškojo būdų, kaip prasmingai įamžinti šią valstybei itin reikšmingą sukaktį. Galime pasidžiaugti, kad būtent Palangos progimnazijoje mokėti keturi būsimieji Vasario 16-osios Akto signatarai, vėliau kloję pamatus mūsų valstybės ateičiai. Tad prasminga įamžinti jų atminimą rekonstruojant signatarų garbei pavadintą alėją, kartu, papuošiant Palangą ir pažymint Nepriklausomybės Šimtmetį“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Signatarų alėjos atidarymo renginyje dalyvavęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pasidžiaugė, kad moderniame kurorte prieš šimtą metų mokėsi būsimieji Vasario 16-osios Akto signatarai.
“Šimtmetis – tai ne konkreti data, o mūsų sėkmės istorija, kurią kuriame visi. Padėkome vieni kitiems už per šimtą metų nuveiktus darbus ir paraginkime vieni kitus būti drąsius, kuriant kito šimtmečio istoriją”, – sakė A. Stončaitis.
Rekonstruotoje pėsčiųjų alėjoje savo išradingumą, kūrybingumą realizavo Lietuvoje žinomi menininkai: miesto erdvę. Alėjos sutvarkymo darbus atliko UAB „Palangos komunalinis ūkis“ specialistai.
Visiškai neišvaizdus pėstiesiems skirtas takas per keletą mėnesių pasikeitė neatpažįstamai ir tapo rami pėstiesiems skirta poilsio zona su granitinės dangos pagrindu, suolais, naujais želdiniais bei moderniu apšvietimu. Alėjos pradžią puošia vyčiu bei tautiniais raštais padabinta stela, o pabaigą – žiedo formos granitinis suolas, kurio viduryje yra pasodintas ąžuolas, simbolizuojantis tautos atrmintį. Daug dėmesio skirta moderniam apšvietimui.
Alėjos su stela autoriai – Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Algirdas Žebrauskas ir Arūnas Sakalauskas. Architektas A. Žebrauskas parengė alėjos projektą, o skulptorius A. Sakalauskas sukūrė stelą, puošiančią šią miesto erdvę.
Atidarymo metu nuaidėjo trys salvės: Už Lietuvą ir Palangą, už signatarus , už Lietuvos žmones. Atidaryme dalyvavo projekto autoriai, daug garbingų miesto svečių, tarp jų ir profesorius L. Mažylis.
Alėjai oficialus pavadinimas suteiktas šį mėnesį vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu.