Turbūt visi žino ir pritars, kad kelionės ne tik atgaiva kūnui, bet ir sielai. O jei ta kelionė su dideliu būriu gerų draugų ir dar vyksta gražią, saulėtą vasaros dieną – geros savijautos užtaisas garantuotas.
Rugpjūčio 8 d. nuo ryto gausus būrys sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Pakruojo Viltis“ narių bei jų artimųjų iškeliavo aplankyti Biržų krašto. Nors karšta diena tapo nemenku iššūkiu poilsiautojams – tai nė vienam „viltiečiui“ nesugadino ryžtingo nusiteikimo dieną praleisti kuo aktyviau.
Pirmasis kelionės taškas tapo ir pačiu įsimintiniausiu. Basų kojų takas Drąseikių kaime visus kvietė įveikti ilgą, per miškelį besidriekiantį taką, kuriuo eidami visi turėjo išbandyti įvairaus dydžio ir aštrumo akmenukų, šieno, kankorėžių, medžio, vandens ir kitokias dangas. Vieni stengėsi įveikti kiekvieną, net ir „skaudžiausią“ dangą, o norinčius „pasukčiauti“ iš paskos pasivydavo nepikti draugų raginimai įveikti visus ruožus sąžiningai. Potyriai garantavo šypsenas kiekvieno ėjusio veiduose.
Kitas sustojimo taškas – pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą. Jo ilgis net 525 metrai – tai ilgiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje. Tiltu iš Astravo nuėjome iki Biržų miesto. Žingsniuodami galėjome grožėtis užburiančiu dangaus žydrumu susiliejančiu su Širvėnos ežero mėlynumu…
Pasivaikščioję keliavome prie ištaigingo grožio Biržų pilies. Didingas statinys kvietė visus įsiamžinti šalia ir pasijusti priartėjusiems prie kilmingų pilies ponų gyvenimo.
Atėjęs pietų metas pakvietė draugiškai iškylai prie Kirklių karstinių ežerėlių. Pasistiprinę ir papietavę galėjome ramiai grožėtis tyvuliuojančiais ežerėliais arba praeiti pasivaikščiojimo taku ar net įlipti į 30-ies metrų aukščio Kirkilų apžvalgos bokštą.
Pailsėję visi vėl buvo pasiryžę aktyviam poilsiui Kirkilų pramogų parke. Gravitacinis namas, kanapių labirintas, golfas, disko golfas, pažintinis paukščių takas, šaudymas iš lanko ir kitos aktyvios pramogos praturtino visus pozityviomis emocijomis.
Nors po pramogų parko visi buvo nuvargę ir planavo keliauti namo, bendru sutarimu ir sukaupę paskutines jėgas stabtelėjome prie žymiausios ir didžiausios smegduobės „Karvės uolos“.
Pajudėjus namų link autobuse tvyrojo tyla…. Buvo juntamas malonus nuovargis, įkvepiantis noru būti geresniam ir aktyvesniam… Dar ilgai galėsime energijos semtis iš prisiminimų apie šią aktyvią dieną.
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Pakruojo Viltis”
soc. darbuotoja Justina Juškaitė