Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro Anesteziologijos padalinyje yra 16 operacinių, kuriose dirba 27 operacinės slaugytojos, nuo seno vadinamos instrumentatorėmis. Daugumai jų darbas operacinėje – pirmoji ir vienintelė darbovietė, kur praėjo ne vienas dešimtmetis.
Jaunimas šią medicinos sritį renkasi nenoriai. Operacinės slaugytoja tampama tik baigus specialius mokymus. Po penkiolikos metų pertraukos, per kuriuos nei viena slaugytoja neįsidarbino operacinėje, retą, tačiau įdomų, daug žinių, stropumo ir atsakomybės reikalaujantį darbą pasirinko dvi jaunos slaugytojos Ingrida Domanaitienė ir Andželika Aimuchambetova.
.JPG)
Mokosi iš naujo
Apie tai, kokį darbą operacinėje dirba slaugytojos, dažnai nežino ne tik operacinių pacientai, bet ir pačios slaugytojos, dirbančios kituose ligoninės skyriuose. Ir taip yra ne tik todėl, kad slaugytojas nuo pašalinių akių saugo ypatingo sterilumo reikalaujančios priemonės ir speciali apranga. Taip yra ir dėl to, kad slaugytojų operacinėms nerengia Šiaulių sveikatos priežiūros fakultetas, tad diplomą turinčios slaugytojos darbo operacinėje ir specialių žinių turi mokytis papildomai.
Anesteziologijos-intensyviosios terapijos centro Anestezijos padalinio slaugos administratorė Asta Dockienė puikiai žino, kad Šiaulių kolegiją baigusi ir į operacinę atėjusi dirbti slaugytoja nepajėgs šio darbo dirbti be papildomų mokymų ir nuolatinio tobulėjimo.
Operacinės slaugytoja turi puikiai žinoti ne tik žmogaus anatomiją, bet ir visose operacinėse naudojamus medicinos instrumentus. Dauguma medicinos instrumentų operacinėje yra daugkartinio naudojimo. Slaugytojos instrumentus ne tik parengia operacijai, bet ir po operacijos atlieka pirminį chirurginį instrumento apruošimą, rūšiavimą, komplektavimą ir perduoda sterilizacijai.
Anesteziologijos padalinio slaugos administratorė Asta Dockienė, iš asmeninės patirties įsitikino, kad operacinė yra ne įprastas skyrius, bet visas mokslas, o joje dirbanti slaugytojų komanda – aukščiausios kompetencijos, atsakingos, protingos, kruopščios, sąžiningos medicinos darbuotojos.
Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Sigita Klimavičienė pastebi, kad operacinės slaugytojo specialybė nėra tokia trokštama, todėl ligoninės ir centro administracija nuolat susiduria su iššūkiu, norėdama pritraukti slaugytojas darbui operacinėje.
„Dirbančių kituose ligoninės skyriuose slaugytojų prikalbinti tapti operacinės slaugytojomis nepavyksta, todėl ieškome būsimų darbuotojų tarp Valstybinės Šiaulių kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studentų“, – sako S. Klimavičienė, ne vienam studentui siūliusi įsidarbinti operacinėje bei žadėjusi suteikti galimybę pažinti operacinės slaugytojo darbą, jį pamilti ir gyvenimą susieti su šia specialybe.
Operacinės slaugytojams reikalingas specialus pasirengimas, todėl ligoninės administracija įdarbina bendrosios praktikos slaugytoju ir siunčia į mokymus savo sąskaita. Taip pat ligoninės administracija operacinės slaugytojams yra nustačiusi didžiausią darbo užmokestį, siekdama ir taip paskatinti rinktis šią pareigybę.
.JPG)
Į operacinę – iš antro karto
Prieš pusmetį pradėjusi dirbti operacinėje Ingrida Domanaitienė jau pasižymėjo visomis savybėmis, kurių tikimasi iš operacinės slaugytojų. Mokydamasi Lietuvos sveikatos mokslų universitete, apie operacinės slaugytojas žinojo tik tiek, kad jos yra. Tačiau skirtingai nuo bendrakursių, jai labai rūpėjo sužinoti, kokį darbą dirba operacinės slaugytojos.
Gal trečiame kurse vienas gydytojas chirurgas praktikos metu pasikvietė ją asistuoti į operacinę.
„Pamačiau šį darbą iš arti, tikrai viskas labai patiko, buvo labai įdomu, tačiau po kelių valandų, praleistų operacinėje, man pasidarė bloga: galva ėmė suktis, galvojau, kad nualpsiu, ir išėjau iš operacinės“, – prisimena jau pusmetį operacinėje dirbanti jauna medikė.
Baigus studijas liko baimė, kad gal ir nereikia eiti į operacinę ir nesirinkti šito kelio. Teko padirbėti ir terapinio, ir chirurginio profilio skyriuose.
„Atvykusi į Šiaulius, paskambinau Respublikinės Šiaulių ligoninės vyriausiajai slaugos administratorei Sigitai Klimavičienei ir ji iš karto man pasiūlė darbą operacinėje. Paaiškinau, kad jokių galimybių, nes jau buvau. Bet administratorė ragino pamėginti dar kartą, sakė, gal taip nebenutiks ir viskas bus gerai“, – prisimena Ingrida netikėtą pokalbį, padrąsinusį žengti žingsnį svajonės link.
Pirmąją darbo dieną Anestezijos padalinio slaugos administratorė A. Dockienė supažindino su darbu operacinėje, papasakojo, kas ką veikia, pasiūlė ateiti į operacinę ir pasižiūrėti, ar darbas patiks. Pirmoji operacija, į kurią pakvietė Ingridą, buvo kojos amputacija. Vyresnės kolegės sakė, kad jei išsigąs šitos, tai operacinė – ne jos kelias. Bet šį kartą viskas buvę kitaip – buvo labai įdomu ir Ingrida suprato, kad tikrai nori čia dirbti.
.JPG)
Mokėti reikia visas operacijas
Ingridai Domanaitienei ir Andželikai Aimuchambetovai, išklausiusioms Klaipėdos universiteto surengtus nuotolinius mokymus „Operacinės slaugos specializacijos mokymai“ bei išlaikiusioms egzaminus, suteikta operacinės slaugytojo specializacija. Mokydamosi pabuvojo visose devyniose operacinėse, kartu su kita slaugytoja, kuri buvo vyresnioji patarėja, stebėtoja, mokytoja. Iš vyresnių kolegių mokėsi visko: nuo rankų plovimo iki darbo operacinėje. Ypač svarbu žinoti visų instrumentų pavadinimus, jų paskirtį.
„Tą patį instrumentą galime panaudoti kiekvienoje operacinėje ir kiekvienoje operacijoje, bet daug yra ir specifinių instrumentų, taikomų tik konkrečiose operacijose“, – sako Ingrida ir priduria, kad instrumentatore vadinama operacinės slaugytoja – aukščiausio lygio specialistė, tad be gydytojo pasakymo turi žinoti, ko jam reikia visos operacijos metu.
Slaugytojos, dirbančios operacinėse, šiek tiek specializuojasi. Ingridai Domanaitienei daugiau tenka dirbti sąnario endoprotezavimo operacijų operacinėje, kur protezuojami klubo, kelio, peties sąnariai. Operacinėse nestinga naujovių, nes įsigyjamos naujos priemonės, instrumentai, medicininė aparatūra.
„Kai įdiegiama nauja įranga, atvyksta firmų atstovai, kurie supažindina su naujais instrumentais, ir privalai išmokti ne tik jų pavadinimus, bet ir kokiai procedūrai jie naudojami“, – pasakoja I. Domanaitienė.
.JPG)
Operacinėje nėra jokios rutinos
Operacinės slaugytojai Andželikai Aimuchambetovai dažniausiai tenka dirbti neurochirurgijos operacinėje, kur atliekamos galvos ir stuburo operacijos. Andželikai labiausiai darbas operacinėje patinka dėl to, kad nėra rutinos. Operacinės slaugytojos darbas nesibaigia pastovėjimu šalia operaciją atliekančio chirurgo ir perėjimo nuo vieno staliuko prie kito. Pasak slaugytojos, visa operacijos eiga aptariama prieš operaciją su operuojančiu gydytoju. Operacijos eigoje slaugytoja turi pati numatyti, kas gali nutikti ir pasirūpinti medicinos instrumentais. Atsipalaiduoti operacijos metu negalima, nuo pradžios iki galo turi galvoti, kiekvieną sekundę turi būti pasiruošusi netikėtumui.
Paklausta, ar slaugytojos darbas priklauso nuo operuojančio gydytojo, ar būna, kad labiau norėtų su vienu ar su kitu gydytoju dirbti, slaugytoja tik nusišypso: visi gydytojai bendrauja mandagiai, visada prieš operaciją paskambina, susitariama, kokia sistema dirbs, drauge aptariama, ar reikės kokių instrumentų papildomai.
Operacinėse darbas nesustoja nei dieną, nei naktį. Anestezijos padalinio slaugos administratorė Asta Dockienė puikiai žino, kad operacinės slaugytojos drauge su gydytojais chirurgais dirba puikiai suprasdami vieni kitus ne tik iš žvilgsnio – gydytojas tiesia ranką ir slaugytoja jau žino, kokį instrumentą reikia jam paduoti. Nes klausinėti operacijos metu ir trukdyti chirurgui dirbti, negalima.
Šiandien abi jaunos slaugytojos įsitikinusios, kad šį darbą dirbs dar ilgai. Nes ir patirtis rodo, jog kas lieka šiame ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai nelengvame darbe, nepabėga per pirmus kelis mėnesius, tas lieka ilgam.
Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Tel. (8 41) 399 654
Mob. 8 679 663 42
El.p. zita.katkiene@siauliuligonine.lt
