Netaisyklingą sąkandį dauguma vertina kaip estetinę problemą – kreivi dantys, tarpai, netolygus dantų išsidėstymas atrodo kaip kosmetinis trūkumas, kurį galima ignoruoti, jei šypsenai tai per daug netrukdo.
Tačiau sąkandis – tai ne tik dantų išsidėstymas. Tai sistema, kurioje dalyvauja žandikaulio sąnariai, kramtymo raumenys, dantų paviršius ir kvėpavimo takai. Esant ortodontinėms problemoms, kenčia ne tik burnos ertmė – pradeda skaudėti galvą, sutrinka virškinimas, blogėja miego kokybė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sąkandžio anomalijos yra trečia pagal dažnumą burnos sveikatos problema pasaulyje.
Domus Dentes klinikos ortodontai paaiškina, kokią įtaką netaisyklingas sąkandis daro visam organizmui ir kada korekcija tampa ne estetine, o medicinine būtinybe.
Kaip netaisyklingas sąkandis veikia organizmą?
Žandikaulio sąnario ir galvos skausmai
Netaisyklingas sąkandis priverčia žandikaulio sąnarį ir kramtymo raumenis dirbti netolygia apkrova.
Viena pusė apkraunama daugiau, kita – mažiau. Ilgainiui tai sukelia temporomandibulinio sąnario (TMJ) disfunkciją – būklę, kuri pasireiškia skausmu žandikaulyje, spragsėjimu atidarant burną, galvos skausmais ir ausų ūžimu.
Būdingi požymiai – rytinis žandikaulio sąstingis, skausmas kramtant kietesnį maistą, galvos skausmas smilkiniuose ar pakaušyje.
Šie simptomai dažnai gydomi atskirai – vaistais nuo skausmo ar fizioterapija – nesiejant jų su sąkandžiu. Tikroji priežastis lieka nekoreguota, o simptomai kartojasi.
Dantų dilimas ir pažeidimai
Kai nėra tolygaus sąkandžio, tam tikros dantų grupės patiria neproporcingai didelę apkrovą. Šie dantys dyla greičiau – emalio sluoksnis plonėja, atsiranda mikrolūžiai, didėja ėduonies rizika.
Ilgalaikis netolygus dilimas keičia dantų formą ir aukštį, o tai dar labiau gilina sąkandžio disbalansą.
Pacientai taip pat dažnai pastebi padidėjusį dantų jautrumą, briaunų nelygumą arba dantų atskilimus. Tai tipiški netolygaus sąkandžio požymiai, kurie dažnai gydomi simptomiškai – stiprinant emalį ar dedant plombas – nekoreguojant paties sąkandžio.
Virškinimo sutrikimai
Kramtymas – pirmas virškinimo etapas. Netaisyklingas sąkandis tiesiogiai veikia kramtymo efektyvumą: maistas susmulkinamas nepakankamai, į skrandį patenka per stambūs kąsniai. Skrandis ir žarnynas turi kompensuoti tai, ko neatliko dantys.
Rezultatas – pilvo pūtimas, rėmuo, lėtesnis maisto virškinimas. Kuo ilgiau sąkandis lieka nekoreguotas, tuo labiau nukenčia virškinimo sistema – ypač žmonėms, kurių dieta apima daugiau kieto maisto.
Kvėpavimo sutrikimai miegant
Tam tikros sąkandžio anomalijos – ypač apatinio žandikaulio atsitraukimas – susiaurina viršutinius kvėpavimo takus. Miego metu, raumenims atsipalaidavus, susiaurėję kvėpavimo takai dar labiau susitraukia. Tai didina knarkimo ir obstrukcinės miego apnėjos riziką.
Miego apnėja – ne tik miego kokybės problema. Ji susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir diabeto rizika.
Ortodontinis gydymas vaikystėje, koreguojant žandikaulio augimą, gali padėti išvengti kvėpavimo problemų suaugus.
Kaip vyksta ortodontinis gydymas?
Pirmojo vizito metu ortodontas įvertina sąkandį, dantų padėtį ir žandikaulio struktūrą. Atliekamos rentgeno nuotraukos, profilinė analizė ir, jei reikia, paimami dantų atspaudai.
Remiantis diagnostikos duomenimis sudaromas individualus gydymo planas su numatoma trukme ir etapais.
Aktyvaus gydymo metu uždedami breketai arba plokštelės ir pradedama dantų korekcija. Vizitai vyksta kas 4–8 savaites – ortodontas keičia lankus, reguliuoja aparatūrą ir stebi progresą.
Vidutinė gydymo trukmė – 12–24 mėnesiai, priklausomai nuo sąkandžio sudėtingumo.
Baigus aktyvų gydymą uždedamas retaineris. Tai būtinas etapas – be jo dantys linkę grįžti į buvusią padėtį. Retaineris nešiojamas tiek, kiek nurodo ortodontas, kai kuriais atvejais – neribotą laiką.
Daugiau informacijos → Domus Dentes ortodontas Vilniuje vaikams ir suaugusiems.
Sąkandžio korekcijos metodai
- Breketai – efektyviausias ir universaliausias sąkandžio korekcijos metodas. Metalinės arba keraminės kabės klijuojamos ant dantų paviršiaus ir sujungiamos lanku, kuris traukia dantis į taisyklingą padėtį. Tinka tiek lengviems, tiek sudėtingiems sąkandžio atvejams. Keramikiniai breketai mažiau pastebimi, todėl dažniau pasirenkami suaugusiųjų.
- Ortodontinės plokštelės – nuimami aparatai, dažniausiai taikomi vaikams. Koreguoja dantų padėtį ir žandikaulio augimą ankstyvuoju laikotarpiu, kol kaulinis audinys dar lankstus. Plokštelės efektyviausios, kai sąkandžio problemos pastebimos ir pradedamos koreguoti laiku – tai trumpina gydymo trukmę ir mažina breketų poreikį ateityje.
- Retaineriai – gydymo rezultatų palaikymo etapas. Po aktyvaus ortodontinio gydymo dantys linkę grįžti į buvusią padėtį. Retaineris fiksuoja pasiektą rezultatą ir užtikrina, kad dantys liktų taisyklingoje padėtyje ilgam.
Kada būtina kreiptis į ortodontą?
Ortodonto konsultacija reikalinga, jei:
- Dantys susigrūdę, persidengia arba auga netaisyklingai;
- Kramtant jaučiamas diskomfortas arba maistas smulkinamas netolygiai;
- Skauda žandikaulio sąnarį, girdisi spragsėjimas atidarant burną;
- Rytais jaučiamas žandikaulio sąstingis arba galvos skausmas smilkiniuose;
- Vaikas kvėpuoja per burną, griežia dantimis miegant arba turi kalbos sutrikimų;
- Pastebėtas dantų dilimas, emalio plyšiai ar padidėjęs dantųų jautrumas be aiškios priežasties.
Vaikams optimalus laikas pirmam ortodonto vizitui – 6–7 metai, kai pradeda dygti nuolatiniai dantys.
Suaugusiems korekcija įmanoma bet kuriame amžiuje, tačiau kuo anksčiau pradedama, tuo trumpesnis ir paprastesnis gydymo procesas.
