Internetiniai sukčiai veikia tyliai, bet efektyviai – jų aukomis tampa tiek jauni žmonės, tiek senjorai, o ši problema ypač aktuali dabar, kai daugelis žmonių atsiima sukauptas pensijas.
Būtent tokiomis progomis sukčiai suaktyvėja, bandydami išvilioti santaupas. Dažnai pakanka vieno neapgalvoto paspaudimo ar skuboto sprendimo, kad būtų patirta finansinė žala, o didžiausia problema ta, kad sukčiavimas vis sunkiau atpažįstamas, nes jo formos nuolat tobulėja.
Milijonai eurų sukčių rankose
Interneto sukčiavimai Lietuvoje įgauna vis didesnį mastą. Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) pateiktomis duomenimis, per 2025 metus Lietuvos gyventojai ir įmonės sukčiams pervedė beveik 60 mln. eurų.
„Matome, kad sukčiavimo mastai kasmet auga, o schemos tampa vis įtikinamesnės ir sunkiau atpažįstamos. Žmonės vis dar linkę pasitikėti skubiais pranešimais ar tariamų institucijų prašymais, todėl labai svarbu ne tik informuoti, bet ir imtis prevencinių sprendimų – papildoma interneto apsauga šiandien jau turėtų būti ne pasirinkimas, o būtinybė,“ – sako Splius rinkodaros direktorė Inga Karickienė.
Dažniausios sukčiavimo schemos
Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo tipai yra gana panašūs, tačiau nuolat tobulinami. Vienas pagrindinių – phishing (suklastoti el. laiškai ar SMS), kuris sudaro didelę dalį visų atvejų.
Tokiose žinutėse žmogus raginamas skubiai suvesti savo duomenis – pavyzdžiui, „patvirtinti mokėjimą” ar „atsiimti siuntą”.
Kitas dažnas tipas – telefoninis sukčiavimas, kai skambinantysis apsimeta banko ar policijos darbuotoju.
Tokie pokalbiai dažnai būna įtikinami, sukelia stresą ir verčia priimti greitus sprendimus.
Ne mažiau pavojingi yra investiciniai sukčiavimai, kai siūlomos „garantuotos” investicijos su didžiule grąža.
Žmonės viliojami profesionaliai atrodančiomis platformomis, o pinigai dingsta vos juos pervedus.
Taip pat pasitaiko romantiniai sukčiavimai, kai nusikaltėliai ilgą laiką kuria emocinį ryšį ir tik vėliau prašo pinigų.
Nors tokie atvejai retesni, jie dažnai palieka ne tik finansinę, bet ir emocinę žalą.
Sukčiavimo schemos iš esmės nesikeičia – keičiasi tik jų pateikimo forma. Tai reiškia, kad pagrindinė problema yra ne technologijos, o žmonių patiklumas ir informacijos trūkumas, todėl prevencija tampa svarbiausia apsisaugojimo priemone.
„Sukčiai ne tik tampa gudresni – jie tampa kantrūs. Jie investuoja laiką kuriant pasitikėjimą, o tada veikia žaibiškai. Dauguma aukų vėliau sako, kad viskas atrodė visiškai įtikinama,“ – sako „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė.
Technologiniai sprendimai gali sustabdyti dalį grėsmių dar prieš joms pasiekiant vartotoją – interneto apsaugos sprendimai filtruoja pavojingas svetaines, blokuoja kenkėjiškas nuorodas ir įspėja apie galimus sukčiavimus.
Lengvas būdas apsisaugoti nuo sukčių
Verta pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais.
Įdiegta papildoma interneto apsauga, pavyzdžiui, „Splius“ interneto apsauga, gali būti paprastas, bet labai efektyvus žingsnis.
„Splius“ interneto apsauga veikia kaip skydas – blokuoja pavojingas svetaines, atpažįsta sukčiavimo bandymus ir saugo visus namų įrenginius be papildomų programėlių. Išbandykite 2 mėnesius nemokamai ir naršykite saugiai!
