2026-aisiais valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nuosekliai ir intensyviai stiprina pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.
Skirtinguose Lietuvos regionuose šiemet suplanuotos įvairaus lygio pratybos, skirtos ne tik ugniagesių gelbėtojų gebėjimams tobulinti, bet ir visos civilinės saugos sistemos veiksmingumui stiprinti.
Šiemet suplanuotos pratybos yra orientuotos į realias ir aktualias grėsmes – nuo pramoninių avarijų ir hibridinių incidentų iki stichinių nelaimių.
Ypač daug dėmesio skiriama institucijų sąveikai, operatyviam reagavimui gerinti ir gyventojų apsaugos užtikrinimui.
„Šiuolaikinės grėsmės tampa vis sudėtingesnės, todėl mūsų atsakas turi būti greitas, tikslus ir koordinuotas. Pratybos leidžia ne tik patikrinti pasirengimą, bet ir realiomis sąlygomis tobulinti veiksmus, stiprinti komandinį darbą bei bendradarbiavimą su kitomis institucijomis“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
Pratybos realioms grėsmėms pasirengti
Vienos didžiausių šių metų pratybų – balandžio pradžioje valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos organizuotos valstybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos AB „Achema“ teritorijoje.
Pratybų metu imituota dronų ataka, dėl jos kilęs gaisras bei cheminė avarija. Iš viso pratybose dalyvavo daugiau nei 250 įvairių tarnybų pareigūnų ir specialistų.
Pratybose praktiškai patikrinta institucijų sąveika, gamybos įmonės ir vietos savivaldybių pasirengimas bei operacijų centrų veikla.
Tuo pačiu metu Klaipėdoje vyko savivaldybės lygmens civilinės saugos kompleksinės pratybos, kurių metu buvo testuotas reagavimas į didelio masto pramoninę avariją pavojingajame objekte.
Pratybų scenarijus numatė incidentą skystųjų energijos produktų terminale – dėl išsiliejusio ir užsidegusio etanolio kilo pavojus aplinkiniams miesto rajonams.
Buvo imituotas dalies miesto gyventojų evakavimas, ypač daug dėmesio skiriant žmonių su negalia evakuacijos organizavimui.
Tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas išlieka vienu svarbiausių pasirengimo galimoms nelaimėms elementu.
Balandžio pabaigoje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru dalyvaus stalo pratybose, susijusiose su bepiločių orlaivių užkardymu, o birželį – Europos reagavimo į ekstremaliąsias situacijas koordinavimo centro organizuojamose pratybose, skirtose pasirengimui miškų gaisrų sezonui.
Rudenį Lietuvos pareigūnai kartu su Latvijos ir Estijos partneriais dalyvaus ES civilinės saugos lauko pratybose „CrossFlood“ Rumunijoje.
Dėmesys civilinė saugai ir praktiniams gebėjimams
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba šiais metais taip pat stiprina pasirengimą gyventojų apsaugai – balandžio viduryje Lietuvoje vyks Lietuvos Raudonojo Kryžiaus inicijuojamos evakavimo pratybos, o šalies priešgaisrinės gelbėjimo valdybos šiemet kartu su jų veiklos teritorijoje esančiomis savivaldybėmis organizuos bendras civilinės saugos pratybas.
Ugniagesių gelbėtojų gebėjimai tobulinami nuolat – visose šalies priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose šiemet bus surengta ne mažiau kaip po dvejas taktines gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų pratybas.
Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba daug dėmesio skirs evakuacinėms pratyboms su švietimo įstaigomis ir organizacijomis, o Šiaulių ir Panevėžio valdybos rengs gelbėjimo darbų koordinavimo štabo praktines lauko pratybas.
Šiais metais pratybos bus vykdomos ir didelės rizikos objektuose – energetikos, chemijos, pramonės įmonėse (tokiose kaip AB „Ignitis gamyba“ ar AB „ORLEN Lietuva“).
Šios pratybos padės ugniagesiams gelbėtojams tobulinti įgūdžius gesinti gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbus didelės rizikos pramoniniuose objektuose.
Metų pabaigoje Bendrasis pagalbos centras planuoja veiklos tęstinumo pratybas, kurių metu bus tikrinamas pasirengimas užtikrinti nepertraukiamą pagalbos skambučių priėmimą ir reagavimo koordinavimą, inscenizuojant pastato užgrobimo scenarijų.
