Šiandien Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (toliau – VESK) posėdyje buvo aptarta epidemiologinė situacija šalies mastu.
„Matome, kad situacija yra sudėtinga. Vis daugiau savivaldybių patenka į raudonąją zoną, kur yra griežtesni apribojimai. Todėl šiandien raginu savivaldybes esančias geltonoje zonoje turėti planus ir būti pasiruošusiems, tam atvejui, jeigu konkreti savivaldybė būtų įtraukta į raudonąją zoną“, – teigia Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Savivaldybėms svarbu kiekvieną dieną vertinti epidemiologinę situaciją savivaldybės teritorijoje, sveikatos paslaugų, švietimo bei kitų svarbių sektorių funkcionavimą ir numatyti veiksmus dėl papildomų išteklių pasitelkimo paslaugoms sutrikus dėl užkrato išplitimo. Taip pat užtikrinti nuolatinę aiškią komunikaciją dėl epidemiologinės situacijos dinamikos ir jos valdymo priemonių taikymo su savivaldybės gyventojais.
Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas ministerijoms ir valstybės institucijoms glaudžiai bendradarbiauti ir užtikrinti nuolatinę aiškią komunikaciją dėl jų veiklos srityse taikomų COVID-19 valdymo priemonių, koordinuojant ją su Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro Visuomenės informavimo grupe.
Nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 24:00 val. vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėse. Taip pat šiose savivaldybėse įvesti papildomi ribojimai, kurie įsigalios nuo spalio 28 d.
Pagal Vyriausybės pirmadienį priimtą nutarimą, vietinis karantinas šiuo metu paskelbtas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kauno miesto, Kelmės rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose.
Taip pat VESK sprendimu pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pasirūpinti, kad būtų pakankamas skaičius lovų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti.
„Turi būti užtikrintos sąlygos gydyti pacientus susirgusius COVID-19 virusu ir taip pat stengiamasi užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų darbą, planinės paslaugos pacientams turi būti teikiamos ir tai yra viena svarbiausių užduočių“, – teigia Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
VESK metu taip pat buvo aptartos galimybės sustiprinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pajėgumus. „Kaip žinome, prie Nacionalinio sveikatos visuomenės centro prisijungė kariškiai ir juos mėginsime įtraukti kuo labiau. Natūralu, kad augant atvejų skaičiui, specialistų apkrovimas labai išaugo, tačiau nuolat ieškoma sprendimų“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga
„Visos tarnybos – policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – dirba sustiprintos parengties režimu, be abejo, užtikrinant pareigūnų saugumą. Tarnybose užtikrinamas nuotolinis darbas, jeigu tam yra sąlygos. Pergrupuojamos pamainos, dezinfekuojamos patalpos. Pavyzdžiui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente dalies padalinių budinčių pamainų darbas organizuotas 3 pamainų režimu. Kasdien stebima ir vertinama situacija“, – kalbėjo Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad itin svarbus yra pareigūnų aprūpinimas individualiomis apsaugos priemonėmis. Tarnybos nuolat pildo rezervus ir nenutrūkstamai perka priemones arba sudaro ilgalaikes sutartis, kad esant poreikiui priemonės būtų pristatytos.
Nuo karantino pradžios skaičiuojama, kad Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 10 949, sergančių žmonių – 6 600, mirties atvejų – 136. Šiuo metu izoliacijoje yra daugiau nei 30 tūkstančių žmonių.