Šiandien neformalios vaizdo konferencijos metu ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai aptarė koronaviruso poveikį žemės ūkiui ir žuvininkystei bei priemones, kurių jau imtasi, taip pat galimus tolesnius veiksmus. Žemės ūkio ministro Andrius Palionio teigimu, Lietuva vertina EK iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti kilusius sunkumus, tačiau laikosi nuomonės, kad priemonių turi būti daugiau.
Pasak ministro, mūsų šaliai skirta 980 t kvota sūriams, kuriems taikoma privataus sandėliavimo parama, yra per maža, todėl ji turėtų būti padidinta. Reikėtų peržiūrėti ir paramos dydžius. Skirstant kvotas, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į gamybos apimtis valstybėje narėje, bet ir į eksporto apimtis. Būtina numatyti ir neišnaudotų kiekių perskirstymo mechanizmą toms valstybėms narėms, kurios išnaudos savo kvotas.
Konferencijoje atkreiptas dėmesys ir į situaciją paukštienos sektoriuje, pasiūlant svarstyti galimybę taikyti paramą už privatų paukštienos saugojimą.
Lietuva taip pat siūlo Europos Komisijai peržiūrėti Kaimo plėtros reglamente numatomos naujos tikslinės priemonės, kuria siekiama padėti nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiems ūkininkams bei smulkiems ir vidutiniams perdirbėjams, dydžius.
A. Palionio teigimu, būtinos nuolatinės priemonės, kurios įsijungtų krizių metu ir padėtų jas efektyviai suvaldyti.
„Tam juk ir yra sukurtas krizių rezervas, kuris dar nė karto nebuvo panaudotas. Manome, kad būtent dabar ir reikėtų tai padaryti, jei kiti šaltiniai jau išnaudoti“, – sakė ministras.
Vaizdo konferencijoje aptarti ir žuvininkystės reikalai. Šis sektorius irgi patiria neigiamus ekonominius padarinius, kuriuos lemia dėl karantino apribojimų smarkiai sumažėjusi žuvininkystės produktų paklausa, ypač viešojo maitinimo sektoriuje. Šį poveikį labiausiai jaučia akvakultūros įmonės, vidaus vandenų ir priekrantės žvejai.
Lietuva ketina pasinaudoti ES parama dėl laikino žvejybos veiklos, įskaitant žvejybą vidaus vandenyse, nutraukimo ir parama akvakultūros įmonių nuostoliams kompensuoti. Deja, šioms ES paramos priemonėms finansuoti gali neužtekti esamų lėšų, nes dabartinis finansinis laikotarpis eina į pabaigą, o likusios nepanaudotos fondo lėšos jau suplanuotos skirti Baltijos menkių krizės padariniams švelninti. Ministras A. Palionis paragino Europos Komisiją ieškoti papildomų lėšų priemonėms, skirtoms nuo koronavirso protrūkio nukentėjusiam žuvininkystės sektoriui finansuoti.