Vilnius, balandžio 24 d. (ELTA). Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) siūlo leisti parduotuvėse pardavinėti maisto produktus, kurie ženklinami žyma „geriausia iki“, pasibaigus joje nurodytam terminui. Iniciatyva ministerija siekia sumažinti Lietuvoje išmetamo maisto kiekį.
„Siūlome leisti ilgiau pardavinėti tuos produktus, kurie yra ženklinami „geriausia iki“. Ne visi žino, bet Lietuvoje ir Europos Sąjungoje yra dvejopas ženklinimas. Yra produktai, kurie turi ženklinimą „tinka vartoti iki“ ir yra produktai, kurie yra negendantys, ir kurie ženklinami „geriausia iki“. Būtent apie antrąją grupę kalbame“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
„Lietuva išleidžia labai daug maisto produktams ir labai daug jo išmeta. Pasiūlymu sprendžiame šią situaciją“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Pasak jos, pirmiausia pasiūlymu būtų siekiama mažinti dar tinkamo vartoti maisto kiekius. EIM skaičiuoja, jog priemonė padėtų sumažintų išmetamo maisto kiekius apie 50 tūkst. tonų kasmet.
„Tiek kiek suvalgo Alytaus miesto gyventojai. Per metus galėtume sutaupyti visą Alytaus suvartojamo maisto kiekį. Man tai atrodo pakankamai reikšmingas skaičius“, – teigė A. Armonaitė.
Pasiūlymas, viliasi ministrė, sudarys galimybes vartotojams įsigyti dar gerus vartoti produktus geresnėmis kainomis, prekybininkams – galimybę juos pardavinėti.
„Sudarome prielaidas žmonėms gerus produktus įsigyti geresnėmis kainomis“, – pridūrė ministrė.
Ministerijos skaičiavimais, leidus šiais produktais prekiauti, pavyktų sutaupyti apie 147,6 mln. eurų per metus.
Lietuvos prekybininkų asociacijos prezidentė Rūta Vainienė tikino, jog pagal dabartinę tvarką prekybininkai „geriausia iki“ pažymėtus produktus, suėjus šiam terminui, gali tik atiduoti labdaros organizacijoms – juos parduoti draudžiama.
„Jei sprendimas būtų įteisintas, jei būtų leista ne tik aukoti, bet ir parduoti šiuos produktus – įgyvendinus tam tikras sąlygas ir užtikrinus jų saugumą – atsirastų vartotojui dar viena galimybė įsigyti tų pačių produktų“, – teigė R. Vainienė.
Ji aiškino, kad prekybininkai tokius produktus specialiai paženklintų bei prisiimtų „visą atsakomybę“ už produkto saugumą pasibaigus „geriausias iki“ terminui.
„Vartotojui galiotų tokios pat teisės kaip ir įsigijus bet kokį produktą iki to termino galiojimo“, – sakė R. Vainienė.
EIM duomenų analitikas Titas Budreika akcentavo, jog Lietuvos namų ūkių išlaidos maisto produktams sudaro 19 proc. viso pajamų krepšelio (daugiau išleidžiama tik Rumunijoje), o vienas Lietuvos gyventojas kasmet iššvaisto 141 kg maisto – dešimtimi daugiau nei ES vidurkis.
Siūloma praktika, anot A. Armonaitės, jau taikoma Skandinavijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Italijoje, Austrijoje ir dar keliose Europos šalyse.
„Būsime pirmieji Baltijos šalyse. Pagaliau ne kažką vytumėmės, o nustatytumėme tendenciją“, – teigė ji.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Ilona Drugytė aiškino, kad dabar Lietuvoje maisto produktų galiojimo galima visai nenurodyti negendantiems produktams (cukrui, saldumynams, alkoholiui), paženklinti „tinka vartoti iki“ žyma (kurioje nurodytam terminui pasibaigus vartojimas nebegalimas) bei „geriausia iki“ žyma – kai produktas dar saugus vartoti pasibaigus nurodytam terminui, tačiau keičiasi tam tikros jo savybės.
„Geriausia iki“ žyma įprastai žymimi įvairios bakalėjos prekės, kruopos, sausainiai, riešutai ir kt.
Ruošiami Maisto įstatymo pakeitimai, kaip informavo ministrė, dar derinami tarpinstituciniu lygmeniu. Vėliau jie bus teikiami Vyriausybei, o Ministrų kabinetui pritarus – Seimui.
• Lukas Juozapaitis (ELTA)