Užupis tai yra Vilniaus miesto dalis, įsikūrusi į rytus nuo Senamiesčio. Miesto gyventojų švelniai vadinama „Užupkė“ šiuo metu yra laikoma „menininkų respublika“, kuri turi savo himną, konstituciją, prezidentą, dvi bažnyčias, vyskupą bei vienas seniausių Vilniuje Bernardinų kapines. Be to, Užupio rajonas dažnai yra lyginamas su Paryžiaus Monmartru arba Kopenhagos Kristianija.
Užupio gimimas
Užupio rajonas rašytiniuose šaltiniuose buvo minimas jau XV a., kai šioje miesto dalyje buvo įkurtas Bernardinų vienuolynas. Rajono gyventojai buvo amatininkai, šventikai, slavų pirkliai. Prie Užupį supančios upės Vilnios buvo kuriami malūnai vaškui ir drobei balinti. Istorikai teigia, kad rajone veikė privačios plytinės, keli popieriaus malūnai bei kalkinės. Amatininkų dirbtuvių gausumą rajone įrodė archeologiniai kasinėjimai 2001 metais, kuriose buvo aptikti XVI-XVIII a. laikotarpio buitinės ir statybinės keramikos fragmentai, metalo liejimo formos, kas jau pasako apie tai, kad nuo senovės Užupyje gyveno kūrėjai, savo srities menininkai.
XIX a. vaizdingose Užupio vietose lankydavosi Vilniaus Universiteto studentai, filomatai ir filaretai. To meto studentus Užupis pritraukdavo gamtos tikrumu bei Vilnelės tekėjimu. Pati mėgstamiausia studentų lankymo vieta buvo vadinamoji Popinė (Popowszczyzna), ypatingai graži vieta tarp Antakalnio miškų ir Polocko gatvės.
Sovietmečiu Užupio rajonas atrodė itin apleistai, kadangi pastatai buvo seni ir nerenovuoti, daugumoje jų nebuvo šildymo bei vandentekio. Tačiau 1981 m. Prie Vilnios pastačius Dailės akademijos naujuosius rūmus, rajone apsigyveno jaunimas, kas suteikė rajonui naująjį gyvenimą.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. apleistuose Užupio būtuose apsigyveno menininkai. Būtent jie 1995 m. suorganizavo mados ir meno festivalį ,,ArMada“. 2000 metais buvo renovuojami Užupio gyvenamųjų namų fasadai, tvarkomos gatvės, dėl to paklausa rajone išaugo.
Užupio menininkai.
Ypač vaizdingai ir dailiai aprašė Užupį lietuvių poetas, rašytojas ir eseistas Jurgis Kunčinas romane ,,Tūla“. Užupis anot poeto yra ,,meno sala skurdo jūroje“, kurioje prieglaudą rado kitokio, nestandartinio sovietinei ideologijai, mąstymo žmonės. Poetas vaizduoja dvi rajono erdves – meno ir bohemos bei skurdo ir girtuokliavimo. Pirmosios erdvės veikėjai yra marginalinė socialinė aplinka, kuri neišsitenka „normalaus“ sovietinio žmogaus įvaizdžio rėmuose, savotiškai maištauja, kurdama savąją laisve, saugiąją erdvę miesto džiunglėse. Tačiau antroji erdvė anot autoriaus yra ,,krokianti, pasruvusi krauju, pilna žiurkių ir žmonių – valkatų, vargšų, ligonių, invalidų, dvasios ubagų“
Užupio rajone įkvėpimu sėmėsi ir lietuvių poetas Antanui Jonynui, Tomas Venclova, Aidas Marčėnas, Leonardas Gutauskas. Įdomu, kad Užupis atsispindi ir užsienio autorių kūriniuose. Pietų Korėjos rašytojas Hailji (Ha Il-chi) kelis kartus lankęsis Vilniuje ir įkvėptas bohemiškojo Užupio, 2009 m. parašė romaną „Užupio respublika“ (į lietuvių k. 2012 m. išvertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas). Romane pasakojama apie korėjietį Halą, kuris atvyksta į Vilnių ieškoti mistinės ir paslaptingos Užupio respublikos, garsėjančios savo tradicijomis.
Dabar Užupis yra laikomas vienu iš brangiausių miesto rajonų, kuriame gyvena dauguma mokslininkų, režisierių, poetų ir kitų menų atstovų. Tai yra, ko gero, mėgstamiausia menininkų ir bohemos atstovų gyvenimo vieta.
Užupyje yra gausuma dailės galerijų, menininkų dirbtuvių. Tarp jų:
- ,,Užupio meno inkubatorius“
- Galerija ,,Galera“
- Juvelyro Vytauto Matulionio įkurta metalo plastiko ,,Užupio galerija“
- Galerija ,,Menų tiltas“
- Kalvystės galerija-muziejus
Visgi kodėl Užupis taip pritraukia?
Anot Vilniaus universiteto Bendrosios geografijos katedros studentų atliktų tyrimų („Socialinė kaita (gentrification) Vilniaus Užupyje“), socialinę kaitą lėmė ypatinga gamtinė situacija, specifinė architektūra, pigūs būstai ir įvairi bendruomenė.
Jaukios gatvelės, įdomios skulptūros, Vilnios upė, Altanos ir Gedimino kapo kalnai, miesto panoramos, būtent toks Užupis yra dabar. Galbūt dėl šių dalykų rajonas yra taip stipriai mylimas menininkų.
Užupio rajonas yra laisvės ir meno salelė miesto džiūnglėse, kurioje dažnas atranda tai, ko ieško.