Pagrindinė melioracijos griovių paskirtis – surinkti iš drenų ir žemės paviršiumi iš aplinkinių plotų atitekantį vandenį ir nuleisti jį į upelius, upes. Nusėdus dugne nešmenims, griovys praranda savo paskirtį ir gali patvenkti drenažo žiotis, sumažinti drenažo veikimo efektyvumą ir pabloginti dirbamų žemių hidrologinį režimą pavasarį arba po intensyvaus lietaus. Griovys laikomas pagrindiniu melioracijos sistemos statiniu, jį būtina dėmesingai prižiūrėti ir saugoti nuo galimų gedimų.
Tinkamai neveikiant melioracijos sistemoms, paviršinis vanduo semia ne tik laukus, bet ir gyventojų sodybas – apsemia gyvenamųjų ar ūkinių pastatų rūsius, kur užlieja šildymo katilus, užtvenkia vandens valymo įrenginius. Pastebima didelė problema – tai vandentvarka gyvenvietėse. Gyvenvietės įsikūrusios ant melioruotų plotų, neatsižvelgiant į drenažo sistemų išsidėstymą. Esant tokiai situacijai, drenažas patenka po pastatais, ant drenažo sodinami medžiai, iškasamos kūdros, suvedamos nuotekos, todėl dėl šių priežasčių drenažas gyvenvietėse negali tinkamai funkcionuoti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintomis melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklėmis, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius rajono gyventojams primena, kad, saugant požeminį drenažo tinklą, draudžiama:
- be žemės savininko žinios ir derinimo su institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, kasti melioruotą žemę giliau kaip 0,7 m;
- išleisti nuotekas į drenažo sistemas. Baudos už aplinkos teršimą nuotekomis nustatytos Administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnyje.
Drenažo sistemos veikimo efektyvumas didele dalimi priklauso nuo nuvedamųjų griovių būklės. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu ir Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklėmis, žemės savininkai, nuomotojai ar naudotojai privalo tinkamai vykdyti melioracijos griovių priežiūrą – melioruotoje žemėje draudžiama važinėti per melioracijos griovius nenustatytose vietose, tvenkti melioracijos griovių vagas, melioracijos grioviuose ir jų šlaituose ganyti gyvulius, sandėliuoti medieną ir kitas statybines medžiagas.
Griovio priežiūros (15 m pločio) juostoje draudžiama statyti statinius, tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, o 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginę juostą prie griovio galima arti tik persėjant žolę.
Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, o galimiems taršos šaltiniams (fermoms, mėšlidėms ir kt.) – po 20 m į abi puses apsauginė juosta. Tik tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su Savivaldybės melioracijos specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo.
Primename, kad melioruotos žemės naudotojai privalo pranešti Savivaldybės melioracijos specialistams apie jų melioruotoje žemėje pastebėtas įgriuvas, įsiurbtas vietas, paviršinio vandens tekėjimą per melioruotą plotą, ilgą paviršinio vandens telkšojimą (ilgiau kaip 7 paras) bei prižiūrėti paviršiuje esančius melioracijos statinius (išvalyti sąnašas iš drenažo žiočių, vandens nuleistuvų, drenažo šulinių, saugoti statinius žyminčius stulpelius).
Rajone yra daug sodybų, kuriose įrengti dirbtiniai vandens telkiniai (kūdros), tačiau yra gyventojų dar planuojančių savo gyvenamojoje teritorijoje įsirengti šiuos telkinius. Norima priminti, kad yra nustatyti reikalavimai, kur ir kaip įsirengti minėtus telkinius. Pravartu su jais susipažinti, kad per klaidą nebūtų sugadintos melioracinės sistemos ar padaryti kiti nusižengimai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše nurodoma, kad planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.
Asmuo, norintis įsirengti vandens telkinį, privalo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą suderinti su savivaldybe ir pateikti laisvos formos prašymą. Kartu su prašymu teikiamas sklypo planas, kuriame pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatės, taip pat telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis. Prie viso to dar gali būti pateikta kita su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.
