Marius Jablonskas: šie metai Šiaulių apskrities policijai buvo permainingi, tačiau esame nusiteikę optimistiškai

Besibaigiantys 2025-ieji buvo permainingi metai Šiaulių apskrities policijai. Taip juos pats vadina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas.

Visiškai keičiasi komisariato vadovybė, į užtarnautą poilsį tenka išleisti ir nemažai pareigūnų ar vadovų.

Pritraukti naujų pareigūnų pavyksta, tačiau ne tie, kiek reikia. Vis tik šiemet pareigas pradėjęs eiti Šiaulių apskrities policijos vadovas nusiteikęs optimistiškai – stengsis paruošti tinkamą pamainą išeinantiems.

Pokalbis su juo ne tik apie bėdas, bet ir džiaugsmus. Ir apie pilietišką ir aktyvią visuomenę.

Šiemet buvote paskirtas vadovauti Šiaulių apskrities policijai. Prieš tai dirbote šio komisariato viršininko pavaduotoju. Kokie buvo šie metai ne tik jums asmeniškai, bet ir visai Šiaulių apskrities policijai?

Šiuos metus galime vadinti permainų pas mus metais, nes Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK, aut. past) visa vadovybė bus nuo sausio 2 dienos pasikeitusi. Aš rugpjūtį pradėjau dirbti, vienas pavaduotojas gruodžio vidury, kitas – nuo sausio 2 dienos. Deja, per šiuos metus ir kitų metų sausį tarnyba palikti planuoja ir jau ją palikę yra penki vadovai. Liūdna, kad žmonės išeina. Suprantu, toks gyvenimas. Amžinai dirbti negali. Visi tie vadovai, kurie palieka tarnybą, policijoje yra ištarnavę virš trisdešimt metų. Natūralu, kad ta diena ateina. Aš, pretenduodamas į dabar einamas pareigas, akcentavau, kad mano, kaip vadovo, pareiga, uždavinys ir tikslas yra būtent paruošti išeinantiems pareigūnams pamainą. Šiaulių policijoje tokia yra nūdiena, kad iš esamų 50 vadovų 40 gali išeiti į tą mūsų vadinamąją pensiją. Tai iš tikrųjų yra labai didžiuliai skaičiai ir keliantys susirūpinimą, nes paruošti vadovą nėra taip paprasta. Tai mano šita užduotis ir bus. Taip pat subalansuoti personalą. Jei skaičiais, tai Šiaulių apskrities policija eilę metų pagal nusikalstamų veikų ištyrimą tarp didžiųjų miestų yra lyderiai. O bendrai tarp apskričių patenkame į trejetuką. Būname arba pirmi, arba antri, arba treti. Tai tikrai manau, kad veikla mūsų tuo klausimu yra vertinama tikrai gerai. Tiek Šiauliai, tiek visa Šiaulių apskritis yra saugi. Žinoma, tai nėra vien mūsų įdirbis. Turime glaudų ryšį su prokuratūra ir dėkoju už tai tiek buvusiai, tiek esamai vadovybei.

Kaip sekasi pritraukti naujų pareigūnų?

Pritraukti pareigūnų pavyksta. Kiekvienais metais ateina baigę Policijos mokyklą, Mykolo Riomerio universitetą ar įvadinius policijos kursus. Tokiu būdu į mūsų policiją papuola apie 20 žmonių. Bet bėda ta, kad natūraliu būdu tą policiją palieką 40 žmonių. Taigi, bet kokiu atveju mes turime minusą. Todėl ir aš esu išsikėlęs sau uždavinį, ir su komanda esame aptarę, bent dar 10 žmonių per įvadinius kursus turime surasti ir prikalbinti ateiti. Tokiu būdu tą skirtumą sumažinti iki minimumo.

Galbūt siekiant daugiau pritraukti pareigūnų į tarnybą, jiems bus mažinama „kartelė“?

Kartelė nėra mažinama. Aš tą pareigūnų mažėjimą siečiau su natūraliu žmonių mažėjimu. Pati Lietuva traukiasi. Jeigu versle trūkstant darbo jėgos galima samdyti emigrantą, tai mes to daryti negalime. Policijoje turi dirbti valstybės piliečiai, turintys pilietybę ir mokantys kalbą. Valstybėje piliečių mažėja, gimstamumas mažėja, todėl natūraliai ir ateinančių į policiją mažėja.

Ar nepasikeitė vertybinis žmonių požiūris į tarnybą visuomenei. Darbas policijoje pavojingas ir sveikatai, ir gyvybei. Galbūt labiau vengiama šių rizikų?

Kiekvienas jaunas žmogus, abejojantis, kuriuo keliu pasukti, turbūt renkasi lengviausią kelią. Policijoje yra ne tiek pavojinga, kiek sudėtinga. Pavyzdžiui, darbas reagavimo padalinyje. Reikia išmanyti labai daug, o visų situacijų, kaip elgtis, aprašyti neįmanoma. Tos situacijos dažniausiai nesikartoja ir yra kaskart skirtingos. Jaunas žmogus, kuris pats dar neturi gyvenimiškos patirties, atvažiavęs į įvykį, turi labai mažai laiko galvoti, o turi priimti sprendimą. Čia ir dabar. Žinoma, visada  norisi jį priimti tinkamą, bet nėra laiko su kažkuo pasitarti. Sudėtingumas čia yra. Žinoma, grėsmės lygis darbe yra irgi pakankamai aukštas.

Koks pareigūnų trūkumas yra teritoriniuose padaliniuose?

Mūsų teritorinėse įstaigose ir yra didžiausias pareigūnų trūkumas. Didžiulė problema yra Pakruojo policijoje. Joje trūksta 38 procentų žmonių. Raseiniuose taip pat trūksta 38 procentų. Geriausia situacija su pareigūnų komplektvaimu yra Joniškyje, kur trūksta tik 20 procentų. Šiaulių AVPK padaliniuose – 23 procentai. Sakyčiau, toks darbinis trūkumas. Šiek tiek virš 25 procentų – Radviliškyje, 24 procentai – Šiaulių mieste ir rajone. Didžiausia problema mums yra Raseiniai, nes  Pakruojis yra šalia, kai ten trūksta, pasitelkiam iš gana gerai sukomplektuoto Joniškio. Dažnai Joniškio rajono policijos Reagavimo padalinys reaguoja į Pakruojo poreikius. Bet kalbant apie Raseinius, kurie yra labai nutolę, tai mums kartais tenka siųsti pajėgas iš Šiaulių. Kartais tenka skubėti, bet visada akcentuojame, kad reikia skubėti saugiai. Į įvykį turi nuvykti sveikas pareigūnas. Skaičiai yra skaičiais, bet turime tinkamai suteikti pagalbą.

Kokią naudą teikia kai kurių savivaldybių vykdomas pareigūnų rėmimas, finansiškai skatinat juos atvykti dirbti į rajonus?

Yra dalis savivaldybių, kurios taiko rėmimo programą pareigūnams. Jauni žmonės tuo naudojasi. Kokie bus to rezultatai tikriausiai matysime po kelerių metų, kai baigsis žmonių įsipareigojimai. Gerai, jeigu žmogus pasinaudojo programa, turėdamas tikslą dirbti policijoje. Tarnauti ir ilgą laiką tą daryti. Tačiau jeigu jis pasinaudoja programa tik tam laikotarpiui, tuomet turbūt vienintelis pliusas,  kad galbūt jis pasiliks toje savivaldybėje. Žinoma, mes tikrai esame dėkingi savivaldybių merams, rajonams, kurie taiko tą programą. Tikrieji rezultatai, mano manymu, bus aiškūs pasibaigus tose programose numatytiems įsipareigojimams.

Kauno įvykiai sulaikant nužudymais įtariamą asmenį parodė visuomenės stiprybę, vienybę, pagalbą policijai. Kaip vertinate ją Šiaulių regione. Ar čia policija turi arba gali tikėtis kažko panašaus? Jai aktyviai padedama, o gal kartais nevengiama specialiai trukdyti?

Per daugiau nei trisdešimtmetį mūsų visuomenė tapo brandi, demokratiška ir saugi. Tokia, kuriai tikrai ne tas pats, kas vyksta kieme ar už jo tvoros. Žmonės yra įpratę ir toliau nori gyventi saugiai ir ramiai. Tai labai džiugina. Aš manau, kad jeigu mes turėtume panašų įvykį, kokį turėjo Kaunas, Šiaulių žmonės lygiai taip pat susitelktų. Jeigu mes kreipiamės į visuomenę pagalbos, jos tikrai visada sulaukiam. Džiugu, kad žmonės nėra abejingi. Sulaukiame tikrai nemažai pranešimų iš gyventojų ir apie neblaivius vairuotojus, vagystes. Mūsų žmonės yra budrūs ir tai yra gerai. Vis tik aš manau, kad kiekvieno iš mūsų pareiga pranešti policijai, o neiti patiems tvarkos daryti, kaip nutiko Panevėžyje, kur žmogus bandė sulaikyti ir pats nukentėjo. Tokioje situacijoje reikia sulaukti policijos pareigūnų ir nerizikuoti savo brangiausiu turtu – gyvybe.

Smurtas artimoje aplinkoje ir vagystės vis dar yra opios problemos. Ką be šių veikų išskirtumėte kaip didžiausias bėdas?

Didžiausia bėda yra neblaivūs vairuotojai. Deja, jų skaičiai didėja. Šiemet tokių atvejų turim žymiai daugiau nei pernai. Sunerimti verčia ne tik pačių atvejų augimas, bet ir nustatomų promilių didėjimas. Kai gauni pranešimą, kad mieste sulaikytas vairuotojas, kurio girtumas gerokai viršija dvi ar net tris promiles. Tai sunkiai suvokiama. Akivaizdu, kad ne visais atvejais įstatymas veikia. Nors mes daugiau nei metai taikome pagreitintą procesą ir per trumpą laiką neblaivus vairavęs žmogus sulaukia vienokio ar kitokio teismo sprendimo. Maždaug per savaitę būna priimamas sprendimas. Ir žmogus atsako už tai, ką yra padaręs. Tačiau skaičiai rodo, kad kažkas šioje vietoje neveikia. Neblaivių vairuotojų, kurie sulaukia baudžiamosios atsakomybė (nustatomas 1,5 promilės ir dar daugiau – red.), deja, daugėja. Problema turbūt ne atsakomybės griežtinime. Reikia kažkokio kitokio požiūrio. Pamenu vieną atvejį, kai rudeniop, sekmadienio vidurdienį Šiauliuose buvo sustabdyta moteris, kuri „įpučia“ šiek tiek daugiau nei dvi promiles. Mašinoje kartu sėdi nepilnametis vaikas, o ji važiavo. Viduryje miesto. Nesuvokiami dalykai. Atsakomybė juk yra – mašinas mes konfiskuojame, gresia teistumas, piniginė bauda, teisės vairuoti atėmimas. Sankcijos yra. Ko trūksta? Verta visiems pagalvoti.

Dar viena „rykštė“ – narkotikai. Šios medžiagos daugelio jaunų žmonių tarpe yra tapusios norma. Taip, kaip mūsų kartai alkoholis turbūt buvo tapęs norma, taip šiai kartai – narkotinės medžiagos. Šioje vietoje tikrai turime didžiulę problemą. Žinoma, kažkam tai pinigai ir verslas, o kada yra paklausa, yra ir pasiūla. Dar ir pelnas geras.

Sukčiavimai vyksta bangomis. Prieš pusę metų mes vieni pirmųjų šalyje uždarė tą vadinamą „SIMbox’ų kontorą“ (sukčiai masiškai naudojosi anoniminėmis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis – aut. past.). Pastebėjome tai, kad po to sukčiavimai kurį laiką liovėsi. Dabar kolegos Vilniuje užkardė panašaus tipo nusikalstamų veikų nemažai. Taigi, sukčiavimo skaičiai šiek tiek mažėja. Žinoma, tai yra šių laikų nusikaltimas. Natūralu, televizorių ar magnetolų vagysčių turbūt jau nebebus. O sukčiavimų tikrai bus. Ypatingai investicinių.

Šiauliuose socialiniuose tinkluose diskutuoja dėl mieste siaurinamų gatvių. Žmonės piktinasi, kad ir tas pačias skubančias specialiąsias tarnybas su švyturėliais darosi vis sunkiau praleisti. Ar policija tai jaučia?

Nesu girdėjęs iš mūsų pareigūnų, kad jų nepraleistų. Pasitaiko žmonių, pagyvenusių ar mažiau atidžių, kurie taip greitai nesureaguoja, bet opios problemos tikrai nėra.

Siaurinamos gatvės mieste kartais yra vienas iš gilių būdų, kaip galima sumažinti važiavimo greitį. Negaunat baudos. Nestatant trikojų ir panašiai. Aš žiūriu į tai, kaip į tam skirtą inžinerinį sprendimą. Tikėtina, kad užmiestyje viršijęs greitį sulauksi mažiau pasekmių, negu mieste. Kai kuriose šalyse netgi atsakomybė yra skirtinga dėl greičio viršijimo mieste ir užmiestyje. Taigi, kaip policijos pareigūnas ir pilietis, žiūriu į tai teigiamai. Gatvės negali virsti greičio ruožais. Siauresnės gatvės – saugesnis eismas.

Kokios naujienos dėl naujojo Šiaulių apskrities policijos pastato statybų Purienų gatvėje, Šiauliuose?

Naujienos yra labai optimistinės. Tai per sausio mėnesį bus pasirašyta sutartis tiek su rangovais, tiek su investuotojais. Per sausio mėnesį turi įrengti statybų aikštelę, o realūs darbai pagal planą turėtų pasimatyti kovo mėnesį. Tada prasidės realios statybos: žemės stumdymas, pamatų įrengimas, paties pastato kilimas. Vėliausia data, kada pastatas bus pastatytas ir priduotas mums tai 2027 metų vasario 4 diena. Dalis kolektyvo laukia tos dienos, dalis nelabai. Nuomonių yra įvairių ir tai natūralu. Dabartinis mūsų pastatas yra miesto centre, čia gyvenantiems žmonėms yra patogu ateiti į darbą ir iš jo grįžti. Nereikia tam transporto. Per pietus kai kurie darbuotojai, ypatingai moterys išeina pasivaikščioti po bulvarą. Tai mes ir bulvarą šiek tiek pagyvinam. Išsikėlus ten bus tam tikrų nepatogumų, bet manau, kad mes ten ir nauju pastatu, ir savo buvimu šiek tiek pagyvinsim ir aną Šiaulių pusę. Vis tik, į naują pastatą dirbti persikels apie trys šimtai žmonių.

Ko norėtųsi palinkėti gražiausių metų švenčių proga?

Visiems norėtųsi palinkėti ramybės ir stabilumo. Gyvename labai permainingai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tai rodo, kad įvairūs procesai vyksta, o žmonės  yra įpratę prie ramaus gyvenimo. Saugumo ir ramybės jausmo norėtųsi visiems palinkėti. Nepamirškime, kad gyvename tikrai labai geru laikotarpiu: miestai puošiasi, žmonės aktyvūs, gražiai gyvena. Jie labai pilietiški – kiek dėmesio sulaukia renginiai, kuriuose reikia paramos, pagalbos, palaikymo. Mūsų žmonės tikrai puikūs. Norėtųsi, kad šis gražus laikmetis tęstųsi kuo ilgiau. Mylėkime savo kraštą, vieni kitus ir viskas bus gerai.

• Tekstą parengė Lina Galkuvienė, Etaplius