Ideenguru – tai Vokietijoje, Bavarijoje, netoli Alpių, gyvenančios Loretos ir Artūro Vengalių šeimos tinklaraštis ( Vlogas). Jis panašus į dienoraštį, kuriame fiksuojami virtuvės eksperimentai, kelionių įspūdžiai, patirtis, globojant gyvūnus – augintinius. Šioms temoms yra paskirtos rubrikos. Tinklaraštyje sukaupta ne mažai įvairios medžiagos. Šiame interviu ponia Loreta pasakoja apie savo eksperimentus virtuvėje ir apie tai, kodėl, kaip, kokia informacija pateikiama skiltyje, kurios rubriką „Atraskite receptus”.
Nuo kuo prasidėjo Idennguru ir kokie šios veiklos tikslai?
Ideenguru slepia turiningą, įdomią ir iššūkių pilną istoriją. Įdeenguru, galima sakyti, yra mūsų šeimos pomėgis bei gyvenimo būdas, komanda esame -aš ,mano vyras, bei keletas nuostabių ir kompetetingų žmonių, kurie mums padeda įgyvendinti ir realizuoti mūsų sumanymus. Idėjos, kurios vėliau virsta veiklos tikslais, padeda, sprendžiant įvairias gyvenimo ir darbo problemas. Sukauptos informacijos turime daug, nes niekada nenustojame kurti, galvoti, spręsti ir gyventi. Tačiau čia norėčiau su skaitytojais pasidalinti kitu mano gyvenimo pomėgiu – kaip man gimsta idėjos virtuvėje, ruošiant maistą.
Pomėgis gaminti išryškėjo, kai dar buvau jauna. Tėvai daug ir sunkiai dirbo, retai būdavo namuose. Grįžusi po pamokų, stengdavausi tėvams padėti, ruošdama maistą visai mūsų šeimai. Grįžę tėvai po darbų, rasdavo kvepiančius namus ir ant stalo garuojančius pietus ar vakarienę. Pradžioje pakako mamos receptų, vėliau ėmiau ieškoti žinių iš knygų apie maistą, žurnalų ar šiaip straipsnių, kurie patekdavo man į rankas, Po truputį receptai įgavo įvairovę, kadangi norėdavau pati eksperimentuoti su produktais ir skirtingais skoniais. Taip gimdavo idėjos vis naujam ir naujam receptui.
Patarkite, kaip sukurti receptą naujam skaniam patiekalui?
Sunku patarti, nes kiekvieno skoniai ir skonių receptoriai yra skirtingi. Kas man skanu, gardu, kitam žmogui gali būti visiškai nepriimtina, arba atvirkščiai. Nesuprantu tų kulinarinių televizijos laidų, kur žmonės studijoje gamina, o ekspertai ragauja ir nusprendžia, ar patiekalas skanus. Tai labai subjektyvu. Tikimybė, kad eksperto įvertinimas bus vienoks, o pavaišintų asmenų kitoks. Neigiamai eksperto įvertintas gaminys man, pavyzdžiui, būtų tikras skonių lobis.
Todėl galiu patarti visiems, kad nebijotų eksperimentuoti su vis kitais produktais, varijuoti, gaminti, ragauti. Juk yra žinoma, kad kas 7 metus keičiasi žmogaus skonių receptoriai, todėl po kelių metų žmogus gali pamėgti maistą, kurio anksčiau nemėgo. Antai, aš ir pati jaunystėje labai nemėgau grybų, o dabar man jie – tikras delikatesas.
Maisto gaminimas, mano manymu, yra tikrų tikriausias menas. Jo reikia mokytis, juo domėtis ir kasdien tobulėti. Juk parduotuvių lentynose tokia gausa įvairiausių produktų bei prieskonių, kad kasdien galima pagaminti vis naują šedevrą, tik reikia, eksperimentuojant derinti viską tarpusavyje. Gaminkite, ragaukite, receptą fiksuokite užrašuose, o patiekalą nuotraukose. Patiko receptas ar patiekalo pateikimo idėja, dalinkitės su žmonėmis, klauskite jų nuomonės bei patarimų, ko galbūt trūksta ar yra per daug.
Labai svarbu ne tik skaniai pagaminti, bet taip pat gražiai papuošti lėkštę ir išdėlioti patiekalą bei tinkamai serviruoti stalą. Yra žinoma, kad akys mūsų smegenims perduoda kur kas daugiau informacijos nei skonio jutimai, taigi, neretai jaučiame skonį to, ką matome, o ne to, ką iš tiesų ragaujame.
Namie turiu mini foto studiją. Virtuvėje man gimsta patiekalas, foto studijoje nuotraukos. Mėgstu fotografuoti, domiuosi ir mokausi šio meno kasdien. Gamindama patiekalą, stengiuosi fiksuoti proceso eigą, prie nuotraukos įterpiu trumpą aprašymą ir savo receptu pasidalinu su kitais.
Gyvenate Vokietijoje ar šios šalies kultūra turėjo įtakos jūsų veiklai?
Kiekviena kultūra į kiekvieną šeimą įneša kažką naujo, tik reikia mokėti atsirinkti, kas labiausiai priimtina tau pačiam. Jau 6 metai gyvename Vokietijoje, Bavarijoje. Čia nuostabūs ir draugiški žmonės ir nepaprasto grožio gamta, kalnai, ežerai. Pastebime, kad bavarų mitybos įgūdžiai giliai įsišakniję žmonių gyvenime. Kaip ir kiekviena šalis, Vokietija taip pat turi nacionalinius patiekalus. Visą laiką gyvenome Bavarijos regione šalia Miuncheno,taigi mus supa jų vietinė kultūra bei žmonės. Bavarų mėgiamos Weisswurst dešrelės su Pretzel ir saldžiu garstyčių padažu, keptos viščiukų puselės su bandele ar keptos dešrelės su raugintais patroškintais kopūstais – patiekalai, be kurių šventės negalėtum pavadinti švente.
Jie labai mėgsta ne tik kalbėti, bet ir pavalgyti. Kadangi mūsų šeimos mitybos pasirinkimo kriterijai kiek skiriasi nuo vietinių, tai šių patiekalų ragaujame labai retai. Mes pirmenybę teikiame šviežioms daržovėms, valgome jų labai daug, na, o prie jų gali būti ir gabalėlis mėsos ar žuvies. Labai mėgstame žuvį, stengiamės valgyti upių ar ežerų žuvį. Kadangi gyvename šalia Chiemsee ežero, tai nepraleidžiame progos paskanauti ežero žuvimi iš vietinio restoranėlio. Žinoma neužmirštame pasimėgauti ir šviežiais vaisiais. Beveik nenaudojame pieno produktų, nebent graikišką natūralų jogurtą salotoms pagardinti, naudojame tyrą alyvuogių arba kokosų aliejų, namie turime cukraus tik tiek, kiek reikia ruginei duonai iškepti. Duoną pati kepu jau 10 metų, naudoju savo naminį raugą.
Pastebėjome tokį dalyką, jei apkūnus žmogus eina apsipirkti į maisto prekių parduotuvę, tai dažniausiai jo pirkinių krepšelyje – saldieji vaisvandeniai, bandelės ar šaldytos picos ir labai maža dalis šviežių daržovių ar vaisių. Ir atvirkščiai, jei eina apsipirkti žmogus neturintis antsvorio arba turintis jo mažai, jis su savo pirkinių krepšeliu keliauja tiesiai į daržovių ir vaisių skyrių, ir šie produktai užima didžiąją dalį krepšelio, o jau tada renkasi kitus produktus. Norintiems maitintis sveikai, Vokietijoje tam sudarytos labai palankios sąlygos: maisto prekių parduotuvėse yra didžiuliai daržovių ir vaisių skyriai, kurie dažniausiai pasitinka tik įėjus į parduotuvę, daug BIO parduotuvių, savaitgaliais turgeliuose savo užaugintą produkciją siūlo ūkininkai. Pasirinkimas labai gausus ir įvairus, tik lieka pasirinkti, ko norisi ir ko reikia.
Su vyru daug keliaujame. Atvykę į svečią šalį, visada stengiamės paragauti jų tradicinio patiekalo, ilgai diskutuojame apie naujus skonius ir skonių derinius. Visada užsisakome skirtingus patiekalus ir dalinamės, ragaujame, skanaujame. Kiekviena šalis turi savo paslapčių skonių pasaulyje, tik reikia tai atrasti ir pajausti.
Pasidalinkite savo sėkmės istorija su tais, kurie ieško savo kelio.
Pradėsiu ne nuo pačios linksmiausios mano gyvenimo istorijos dalies, tačiau su labai nuostabia pabaiga. Man gyvenimas pateikė vieną labai didelį išbandymą, po kurio daug kas pasikeitė.
Būdama 2 metų susirgau bronchine astma. Tėvai, vadovaudamiesi gydytojų rekomendacijomis, visokiais būdais stengėsi ligą įveikti. Stengėmės visa šeima. Negalėjome namie turėti jokio augintinio, mažiausia šieno kupetėlė sukeldavo tokią alerginę reakciją, kad su greitąja tekdavo vežti mane į ligoninę. Ligoninė galima sakyti, buvo tapusi mano antraisiais namais. Kaip mama sakydavo, reikalingas kambarys, kad būtų galima sutalpinti medikamentus, kuriuos per savo gyvenimą teko išgerti. Turėjau apriboti vasaros atostogas kaime, kadangi ten buvo senos statybos namas, kuriame negalėjau užsibūti ilgesnį laiką. Tėvai kovojo su mano liga, kiek įmanydami, tačiau ji nesitraukė. Nesitraukė ir tada, kai tapau paauglė, nesitraukė ir tada, kai ištekėjau ir susilaukiau dviejų nuostabių vaikų.
Pulmonologai rašė vis kitus vaistus ir žadėjo pagerėjimą, tačiau jis taip ir neatėjo. Vieną dieną, ligai vis progresuojant, gydytojas Pulmonologas Klaipėdoje skyrė man hormoninius vaistus- Prednisolon. Tada man buvo 25. Žinoma, juos įsigijau ir grįžusi namo pradėjau domėtis, koks tai vaistas. Kai išsiaiškinau jo sudėtį ir pasekmes jį vartojant, mane ištiko šokas. Kaip dabar pamenu, visą naktį prasėdėjau fotelyje ir praverkiau. Paryčiais užtikrintai ir su palengvėjimu priėmiau sprendimą, kuris pakeitė mano gyvenimą – nusprendžiau įveikti savo ligą kitais gydymo metodais. Tą pačią dieną kartu su savo vyru pradėjome ieškoti informacijos apie gydomąjį badavimą ir kas galėtų man padėti.
Su vienos gydytojos -specialistės griežta priežiūra bei pagalba gydžiausi 8 mėnesius. Badavimo kursą pradėjau nuo 3 dienų. Po to badavau dar keletą kartų ir bado dienų skaičius po truputį ilgėjo. Paskutinį kartą badavau 27 dienas. Taigi, paskaičiavau, kad per šį gydymosi laikotarpį badavau apie 90 dienų. Pabaigusi gydymo kursą, atlikau visus įmanomus tyrimus ir medikai pripažino, kad mano liga pasitraukė. Esu patenkinta savimi, kad didžiulis ryžtas ir noras pasveikti išlaisvino mane ir mano organizmą nuo sunkios progresuojančios ligos. Tas vaistų buteliukas taip ir liko nepraimtas. Begalinis džiaugsmas užlieja, kai prisimenu savo patirtį. Galima viską įveikti ir viską padaryti, tik reikia turėti konkretų tikslą, stiprią valią ir žinoma kiekviename žingsnyje tave palaikančius artimiausius žmones bei draugus. Aš jiems visą gyvenimą būsiu be galo dėkinga!
Po šios patirties praėjo 22 metai, esu labai laiminga ir nesiskundžiu sveikata. Visa šeima iki šiol karts nuo karto darome iškrovos dienas pirmadieniais, kiekvieną rytą pradedame nuo stiklinės vandens, maistui renkamės kokybiškus produktus ir gaminame kiek įmanoma sveikesnius patiekalus. Mes pakeitėme gyvenimo būdą ir požiūrį į maistą, netgi mano mama, o jai dabar 78 metai, kasdien stengiasi į savo gyvenimą įnešti kažką naujo ir naudingo jos organizmui.
Po šio gydymo kurso mano skonio ir uoslės receptoriai labai suaktyvėjo. Sumąsčius, bet dar net nepradėjus gaminti patiekalo, aš jau jaučiu jo skonį burnoje ir užuodžiu jo kvapą. Retai kada einant apsipirkti turiu maisto pirkinių sąrašą, kadangi man patiekalo receptas gimsta čia, vietoje, vos tik įžengus į parduotuvę. Vyras parduotuvėje dažnai juokiasi iš manęs sakydamas- jau matau, kad kažką įdomaus ir skanaus sugalvojai.
Yra daug būdų gyventi sveikai ir kiekvienas turi atrasti savo kelią. Visų pirma reikia mylėti save. Jei jūs mylėsite save, jus mylės ir gerbs visi jus supantys žmonės. Džiaukitės gyvenimu ir dėkokite Dievui už suteiktą galimybę gyventi. Kiek įmanoma, sveikiau maitinkitės, kasdien suvalgykite kupiną šviežių salotų ar kitų daržovių lėkštę. Gyvenkite ir mąstykite pozityviai, kuo mažiau klausykitės neigiamos informacijos, sklindančios iš televizijos ekrano ar radijo imtuvo. Neklausykite paskalų ir neigiamų žmonių vertinimų, klausykitės geros muzikos. Kuo daugiau leiskite laiko gamtoje, daug vaikščiokite, patirkite jo teikiamą grožį ir skleiskite jį kitiems!
Atskleiskite skaniausio valgio savo receptą mūsų skaitytojams
Mąsčiau, kokiu skaniausiu receptu galėčiau pasidalinti su skaitytojais. Visi patiekalų receptai, kuriuos esu pagaminusi ir keletu iš jų esu pasidalinusi mano Ideenguru FB paskyroje, yra ne kartą išbandyti, ne kartą išragauti, patobulinti ir vėl išbandyti. Mano receptų kūryboje visada man padeda mano šeimos nariai, jie yra geriausi mano patiekalų degustatoriai, ekspertai ir vertintojai.
Kadangi dabar prasidėjo moliūgų sezonas, o moliūgai, kaip visi žinome, labai sveikas, sotus ir skanus vaisius, tai pasidalinsiu moliūgų keksiukų receptu su migdolų riešutų sviestu. Tai skanus ir sveikas desertas prie kavos ar arbatos. Tikiuosi ir mūsų skaitytojai jį pasigamins ir palankiai įvertins.
Ingredientai 12 vnt. keksiukų:
800g Japoniško Hokaido moliūgo
150g avižinių dribsnių
20 džiovintų slyvų
20 datulių
1 sauja migdolų riešutų
3 šaukštai riešutų sviesto
2 kiaušiniai
3 v.š. kokoso miltų
1 v.š.džiūvėsėlių
1 v.š. aliejaus
Gaminame:
1.Moliūgo nelupame, nes didžiausias šio moliūgo privalumas-plona žievelė. Tiesiog labai gerai nuplauname, supjaustome ir sutarkuojame per burokinę tarką. Susmulkiname datules, slyvas ir migdolų riešutus.
2.Į moliūgų masę dedame visus likusius ingredientus, sumaišome ir leidžiame pastovėti 10 minučių skoniams susigerti.
3.Ištepame keksiukų kepimo formeles aliejumi, pabarstome džiūvėsėliais, perteklių nukratome .
4.Dedame moliūgų mišinį į formeles ir lengvai suspaudžiame.
5.Kepame 180 laipsnių temperatūroje 45 min. Leidžiame atvėsti, tada išimame.
Skanaus!
P.S. Asmeniškai man šie keksiukai skaniausi kitą dieną su kava, skoniai būna susidraugavę.
Jūsų veikla sėkmė ar darbas?
Kasdien stengiuosi, kad mano bet kokia veikla būtų malonus užsiėmimas ir darbas kartu, kad kasdienė veikla man teiktų malonumą. Žinoma, tam kad pasiektum sėkmės ir teigiamų rezultatų, reikia daug dirbti, investuoti savo žinias ir protą. Esu teisės magistrė ir manau, kad loginis mąstymas padeda man įvairiose gyvenimo situacijose priimant teisingus sprendimus. Esu laimingai ištekėjusi, mano vyro protas ir energija, vaikų sumanumas ir jaunatviški patarimai bei diskusijos apie visa tai turi geriausių rezultatų.
Vaikai gyvena savarankiškus gyvenimus, tačiau mes kasdien palaikome glaudžius ryšius, pasitariame, papildome vienas kitą. Aš esu labai laiminga ir dėkoju Dievui turėdama tokią nuostabią šeimą. Kai yra harmonija tarp artimiausių žmonių, lengva mąstyti, kurti, tobulėti.
Kaip sukurti sveiko maisto receptą?
Mano patarimas – uostykite maisto produktus! Jei pomidoras kvepia pomidoru, agurkas-agurku, braškė – braške, krapas-krapu, vadinasi, su jais viskas tvarkoje. Jei neužuodžiate jų kvapo, vadinasi jis plastikas, naujadaras, kurio jums nereikia. Atidžiai skaitykite etiketes, ieškokite informacijos internete, ką reiškia kiekvienas priedas ar sudedamoji dalis, ir nuspręskite, ar jums jis reikalingas. Maisto pramonė, kaip ir farmacija-labai apgaulinga. Netgi daržovės purkštos nitratais, vaisiai dengti įvairiais chemikalais, kad ilgai negestų ir gražiai blizgėtų- neturėtų praslysti pro jūsų žvitrų žvilgsnį, neturėtų patekti ant jūsų stalo. O jei ir nusipirkote, yra pakankamai būdų namie juos švariai nuplauti, vandeniu su soda.
Netgi BIO parduotuvėse parduodamais produktais negalima aklai pasitikėti ir iš lentynos paėmus dėti tiesiai į pirkinių krepšelį. Reikia atidžiai skaityti, kas parašyta sudėty, ten galima rasti ir rapsų aliejų, ir palmių aliejų ir įvairius cukraus pakaitalus bei kitus mūsų organizmui nereikalingus priedus.
Visada po ranka patiekalui pagardinti turėkite savo užsiaugintų prieskoninių žolelių. Daug pastangų tam nereikia. Balkone ar ant saulėtos palangės turėkite lovelį ar keletą vazonėlių su skirtingomis jums patinkančiomis prieskoninėmis žolelėmis. Gardinti patiekalą džiovintais prieskoniais iš pakelio ar gardinti patiekalą ką tik nuskintomis prieskoninėmis žolelėmis, kurios skleidžia nepakartojamą aromatą, yra didžiulis skirtumas.
Sveikas receptas man gimsta intuityviai, pagal nuotaiką, oro sąlygas už lango, tos dienos norus, produktus šaldytuve, savaitės dieną- ar tai darbo diena, ar šventinis vakaras. Sveiko patiekalo receptas turi būti visada skanus, juk tik sveikas maistas gali būti nerealiai skanus, jei suprantame jo teikiamą naudą. Eksperimentuokite, leiskite sužaisti savo fantazijai, laužykite stereotipus, atraskite naujus produktų ir skonių derinius. Pasikvieskite draugus, paruoškite jiems šaunią vakarienę -kažką naujo, ko dar ir patys nesate bandę ir ragavę, gaminkite tiesiog intuityviai. Diskutuokite apie naujo patiekalo skonius ir klauskite jų vertinimo bei įsiklausykite į jų patarimus. Tiesiog nebijokite eksperimentuoti!!!
Su meile,
Jūsų Ideenguru!